Endris Loidas Vėberis - miuziklų karalius

Muzikali šeima

1948 m. kovo 22-ąją Londono Pietų Kensingtono rajone pasaulį išvydo Džinos ir Viljamo Loidų Vėberių pirmagimis. Berniukui teko laimė gimti muzikantų šeimoje: tėvas - kompozitorius ir vargonininkas, Karališkojo muzikos koledžo profesorius, mama - smuiko ir fortepijono pedagogė. Loidų Vėberių namuose nuolatos skambėjo muzika - klasikinė ir populiarioji, todėl būsimojo kompozitoriaus kūrybai didelę įtaką padarė įvairiausi muzikos stiliai. Jam patiko S.Prokofjevas, D.Šostakovičius, A.Dvoržakas ir F.Mendelsonas, bet tai netrukdė būti ir entuziastingu rokenrolo karaliaus Elvio Preslio gerbėju. Endrius su malonumu mokėsi griežti smuiku ir skambinti pianinu, būdamas šešerių sulaukė gerų atsiliepimų vietos muzikos žurnale apie kelis publikuotus kūrinėlius fortepijonui. Mama Džina pastebėjo, kad sūnui labiausiai patinka atlikti savo kompozicijas. Pedagogės nuojauta jai sakė tokiu subtiliu klausimu sūnui neprieštarauti. Taip prasidėjo Endriaus kelias mene. Beje, tą patį kelią pasirinko ir jo jaunesnis brolis Džulijanas, tapęs garsiu violončelininku. Pažintis su miuziklais padarė didžiulį įspūdį jaunajam Endriui - pamatęs spektaklį „Mano puikioji ledi“, jis net įkūrė namų teatrą, kuriam rašė miuziklus.

Aštuonerių Endrius buvo priimtas į prestižinę Vestminsterio parengiamąją mokyklą, o po 5 metų tapo pagrindinės mokyklos mokiniu. Mokykloje Endrius žavėjosi ne tik muzika, bet ir viduramžių istorija. Jam net buvo pranašaujama mokslininko karjera, bet taip neįvyko. Po vieno koncerto, įkvėptas pasisekimo ir publikos aplodismentų, trylikametis Endrius galutinai pasirinko muziką.

Lemtinga pažintis

Kol pasaulis ėjo iš proto dėl grupės „The Beatles“, 16-metis E.Loidas Vėberis kūrė muziką ir vieną savo kūrinį nusprendė nusiųsti garso įrašų kompanijai „Decca“. Laimė, jo melodija krito į akis muzikos agentui Desmondui Eliotui, ir šis apie E.Loidą Vėberį papasakojo Timui Raisui (Tim Rice). 1965 m. balandžio 21-ąją E.Loidas Vėberis gavo laišką nuo Timo Raiso - jauno poeto, aistringai troškusio tapti roko žvaigžde. Išgirdęs, kad jaunam kompozitoriui reikia bendraautorio, mokančio kurti eiles, Timas pasiūlė susitikti ir aptarti bendradarbiavimo galimybes. Šių dviejų jaunų žmonių susitikimas ir tapo vieno talentingiausių ir sėkmingiausių kūrybinių duetų muzikinio teatro istorijoje veiklos pradžia. Jau po kelių dienų jiedu pradėjo kurti miuziklą „Tokie kaip mes“.

Debiutinis Timo ir Endriaus miuziklas, priešingai autorių lūkesčiams, sėkmės nesulaukė. Bet vaikinai nelabai nusiminė ir Endriaus brolio mokytojui pasiūlius, mokyklos koncertui ėmėsi rašyti nedidelę kantatą bibliniu siužetu „Juozapas ir jo nuostabusis spalvotas sapnų apsiaustas“ („Joseph and the Amazing Technicolor Dreamcoat“). Šį kūrinį mokyklos bendruomenė išgirdo 1968 m. kovo 1-ąją. Tarp klausytojų buvo laikraščio „Sunday Times“ muzikos apžvalgininkas, kuris parašė teigiamą atsiliepimą apie šį įvykį. Dar keletas palankių recenzijų padarė savo, ir muzikantai pasirašė sutartį su kompanija „New Ventures“.

Ir patekėjo superžvaigždė

1969 m. autoriai sukūrė roko operą „Jėzus Kristus - superžvaigždė“. Šio kūrinio pasirodymas tapo vienu ryškiausių praėjusio amžiaus kultūros įvykių. Albumas su ištraukomis iš „Jėzaus“ buvo išleistas milžinišku tiražu, o Endrius ir Timas tapo garsenybėmis. Tuo pačiu metu Endriaus Loido Vėberio gyvenime įvyko daugiau permainų - jis vedė Sarą Hjudžil (Sarah Hugill), pora susilaukė dukters ir sūnaus.

Netrukus pasaulis išgirdo ir pamatė muzikinį spektaklį apie Argentinos diktatoriaus žmonos Evos Peron gyvenimo istoriją „Evita“, o kompozicija „Neverk manęs, Argentina“ iškopė į britų hitparadų viršūnes. Deja, „Evita“ tapo Endriaus ir Timo gulbės giesme, jei neskaitysime mini miuziklo „Kriketas“, parašyto 1986 m. specialiai Anglijos karalienei. Endrius ir Timas nusprendė, kad atėjo laikas kiekvienam eiti savo keliu. Sklido kalbos, kad priežastis, dėl kurios iširo toks sėkmingas kūrybinis duetas, buvo pinigai.

Nauja epocha

8-ojo deš. pabaigoje E.Loidas Vėberis jau buvo vienas sėkmingiausių ir turtingiausių kompozitorių. Tačiau pagrindinė sėkmė jo dar laukė. 1980 m. įvyko antrasis „istorinis susitikimas“ - Endrius susipažino su prodiuseriu Kameronu Makintošu (Cameron Mackintosh). Jiedu pradėjo naują muzikinio teatro istorijos epochą - grandiozinių, prabangių, techniškai sudėtingų didelio masto spektaklių su išvystyta suvenyrų pardavimų industrija epochą. „Katės“ (1981), „Žvaigždžių ekspresas“ (1984), „Operos vaiduoklis“ (1986) buvo ne tik ryškūs, gražūs ir originalūs šou su nuostabia muzika, bet ir kruopščiai parengti komerciniai projektai. „Katės“, šokių šou, kurio pagrindu paimtas T.Elioto eilėraščių ciklas, tapo ilgiausiai statomu miuziklu per visą šio žanro istoriją, o jo autorius E.Loidas Vėberis - milijonieriumi.

Audringas šeimos uostas

„Kačių“ pasisekimas apvertė aukštyn kojomis ir kompozitoriaus asmeninį gyvenimą. Katės Džemaimos vaidmuo atiteko jaunai dainininkei Sarai Braitman (Sarah Brightman), kurios balsas E.Loidą Vėberį tiesiog pakerėjo. Sara tapo naująja Endriaus meile ir skyrybų su žmona kaltininke. Per 36-ąjį gimtadienį Endrius Loidas Vėberis susituokė su Sara Braitman ir pristatė naują miuziklą „Žvaigždžių ekspresas“. Šis kūrinys, priešingai kritikų prognozėms, buvo komerciškai sėkmingas. Dar po metų E.Loidas Vėberis publikos teismui pateikė „Rekviem“, sukurtą lotyniškų mišių tekstų pagrindu ir skirtą tėvo atminimui. Šis kūrinys - įrodymas, kad E.Loidas Vėberis gali sėkmingai kurti „rimtąją“ muziką. Už „Rekviem“, kurį puikiai atliko Sara Braitman ir Plasidas Domingas (Placido Domingo), E.Loidas Vėberis pelnė „Grammy“ geriausios šiuolaikinės klasikinės kompozicijos kategorijoje.

1989 m. pasirodė miuziklas „Meilės aspektai“, kurie klausytojams perteikė ir asmeninius kompozitoriaus pergyvenimus. Mat jo santuoka su Sara ėmė braškėti. S.Braitman idealiai tiko būti mūza ir mylimąja, bet netapo didelio namo šeimininke ir motina. Nauji kūriniai, parašyti žmonai, jai tapdavo pretekstu dažnai gastroliuoti, pora ilgai nesimatydavo. 1990 m. jų šeimyninis duetas iširo, nors kūrybinėje srityje jie dar ilgai darbavosi drauge. Netrukus Endrius Loidas Vėberis sukūrė naują šeimą su Medlin Astrid Gardon (Madeleine Astrid Gurdon), kuri jam pagimdė tris vaikus.

Komercinė gyslelė

E.Loido Vėberio genialumas pasireiškia gebėjimu naudoti įvairius muzikos stilius, suteikiant jiems nepakartojamą koloritą ir atspalvį. Be talento kurti sudėtingiausias miuziklų orkestruotes, Endrius dar pasižymi fenomenalia teatrinės sėkmės nuojauta. Sėkmė jį lydi ir finansinėje veikloje. Jis vadovauja 1977 m. įkurtai bendrovei „Really Useful Group“, kuri vykdo jo visus projektus ir užsiima prodiusavimu. Be to, Endriui Loidui Vėberiui priklauso daugiau kaip dešimt Vest Endo teatrų. E.Loidas Vėberis gyvena Sidmontono dvare, kuriame kasmet rengia muzikos festivalį ir publikai pristato savo naujų kūrinių, dar nepastatytų teatre, ištraukas. Jo pelnytų apdovanojimų ir premijų sąrašas užima ne vieną puslapį, o statulėlės - ne vieną lentyną. 1997 m. karalienė suteikė jam lordo titulą. Seras Endrius Loidas Vėberis - dar ir Sidmontono baronas.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“