Motinystė balsui suteikė naujų spalvų

Muzikos gurmanai pamena, kaip prieš dvejus metus talentingoji ir pasaulyje Lietuvos vardą garsinanti solistė Nomeda Kazlauskaitė-Kazlaus su didžiausiu triumfu pristatė Filharmonijoje savo kompaktinę plokštelę. Pamename pasirodymą Operos teatre kartu su jos mokytoja pasaulinio garso dainininke Monserat Kabaljė (Montserrat Caballe)... Paskui Nomeda dingo iš muzikinio gyvenimo akiračio. Ji tapo mama, augina 2 metų dukrelę Odabelą ir netrukus ketina nustebinti nauja įspūdinga programa.

- Kas per tuos bemaž pustrečių metų nutiko? Ar mamos pareigos nesutrukdė karjerai? - teiravomės Nomedos, kuri šią vasarą nemažai laiko praleido Lietuvoje, gimtajame Vilniuje.

- Kai gimė dukrelė, turėjau planų grįžti į sceną labai greitai, bet ėmiau gyventi mamos pareigų režimu, teko daug ką pergalvoti ir atidėti. Esu ne iš tų, kurios galėtų iš karto derinti darbą ir dainavimą, koncertus. Nors savo gyvenimo be dainavimo neįsivaizduoju. Tad kai pasaulį išvydo Odabela, viršų paėmė motinystė. Ja mėgavausi ramiai ir sąmoningai, nes dukrelę maitinau krūtimi pusantrų metų, o tai, kaip žinote, neleidžia imtis rimtai kitų darbų. Visgi per motinos pieną ir kūno šilumą perduodama informacija kūdikiui turi būti teigiama. Todėl aš ir atsidaviau ramiai motinystei, nes ji, mano įsitikinimu, yra pirmučiausia moters priedermė. Jeigu mano profesija būtų kitokia, tai mergaitę būčiau dar ilgiau maitinusi. O dainininkei pertrauka iš tiesų būtų per ilga. Kiek keistokai į mane žiūrėjo kolegos, koncertų organizatoriai užsienyje, bet suprato, kad mano sprendimas rimtas ir nenuginčijamas ir susitaikė su ta mintimi. O ir aš pati likau patenkinta dėl to, kad nepuoliau blaškytis.

- Ar toji ilgoka pauzė jūsų balsui nepakenkė?

- Visos tos mano patirtos motinystės emocijos tarsi mane dar labiau pakylėjo, tarsi išaugino naujus sparnus. Grįžtu į sceną su naujomis jėgomis, šviežia galva, susigulėjusiu nauju balsu. Prisipažinsiu, kad aš nuo sausio mėnesio jau dainuoju viename kitame koncerte ne Lietuvoje, o Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje - šalyse, su kuriomis mane sieja daug ir su muzika, ir su asmeniniu gyvenimu susijusių dalykų. Visi mano talento gerbėjai susidomėję laukia mano koncertų, nes jiems rūpi, o koks gi tas Nomedos Kazlaus balsas po ilgokos motinystės pertraukos. Juk yra žinoma, kad kiekviena moteris po gimdymo pasikeičia, nes taip jau yra gamtos užkoduota. Taip pat keičiasi ir dainininko balsas. Jis įgauna kitokį atspalvį, dainininkė atveria kitokias emocijas. Esu įsitikinusi, kad motinystė bet kurio žanro dainininkei labai padeda. Net patarčiau jaunoms solistėms įtraukti tai į būsimos kūrybinės biografijos programą. (Šypsosi.) Aš esu už tai, kad scenos žmonės atrastų sielos ramybę šeimoje, vaikuose, o tai suteikia gyvenimo pilnatvės jausmą, kurio save atidavusi vien tik karjerai tikrai nepajusi. Motinystė suteikia prasmę viskam, ką tu darai ir net atveria daug naujų tikslų.

- Kokių?

- Tampi ne tik soliste, bet ir pavyzdžiu tam mažam žmogui. Juk žodį „Mama“ dažnai rašome iš didžiosios raidės ne veltui, nes vaikui mama tarsi veidrodis, kuriame jis mato pasaulio sandarą, gėrį ir, labai gaila, kartais blogį. Todėl, mano manymu, kiekviena mama turi stengtis kuo ilgiau būti su savo vaiku, pati save stebėti, kad netaptų blogu pavyzdžiu. Man labai gaila, kad be mamos augančių vaikų Lietuvoje daugėja.

- O jūsų mažylė ar jau spėjo suvokti, kad mama dainininkė, ar ji paveldėjo iš jūsų artistiškų savybių?

- Manau, kad taip... Ji mane stebina savo mažais talentais. Odabela jau dainuoja, tuo džiugindama ir senelius... O kaip gi kitaip? Juk mano dainuojamas arijas vietoj lopšinių ji girdi nuo pat pirmų dienų, o kiek dar mano dainuota, kai kūdikis dar buvo mano įsčiose. Jeigu kas paklausia, kur mama išėjo, mažoji parodo tai balsu: „A..a...a“. Suprask, mama išėjo dainuoti.

- Nomeda, kalbate apie save, mažylę, o apie tą žmogų, kuris pavergė jūsų širdį, nutylite. Kas jis?

- Man regis, neverta išduoti intymių savo asmeninio gyvenimo vingių. Tebūnie tai paslaptis. Galiu tik pasakyti, kad į dviejų žmonių meilę ir gyvenimą kartu žiūriu labai diplomatiškai. Galvoju, kad šiais laikais yra visiška demokratija. Kiekvienas žmogus renkasi šeimyninio gyvenimo modelį pagal savo norus, planus, moralės dėsnius. Svarbiausia yra dvasiniai dalykai, vidinis žmonių ryšys. Jeigu jo nebus, nepadės jokie sutuoktuvių žiedai, jokie antspaudai pase. Be abejo, priesaika prieš Dievą tą ryšį sustiprina, bet iš tiesų žmonės juk visada buvo ir bus nuodėmingi. Moterims, ko gero, toji priesaika prie altoriaus svarbi, bet jos šiais laikais yra laisvos apsispręsti, sugebančios siekti karjeros ir kartu auginti vaikus. Manau, kad praėjo tie laikai, kai moteris buvo visapusiškai priklausoma nuo vyrų.

- Nebijote už tokias mintis būti apkaltinta feminizmu?

- Ne. Nebijau, nes ne aš viena taip galvoju. O ir pasaulis, jo vertybės yra kiek pabirusios, todėl toji stiprybė ir savarankiškumas visame kame moterims yra ne tik reikalingi, bet ir būtini. Tačiau, kad ir kaip ten būtų, aš už tradicinę, nors ir nebūtinai susituokusią šeimą. Dievas juk sukūrė vyrą ir moterį, todėl jų sąjunga ir meilė, kurios vaisius - maža būtybė - yra svarbi. Tik tiek, teneįsižeidžia vyrai, moteris turi likti moterimi, bet ir neprarasti savasties, savų talentų dėl vyro ir vaikų.

- Kiek supratau, po dukrelės gimimo savo talentą ir unikalų dramatinį sopraną tobulinate ne Lietuvoje, o kitur, kur turite nemažai gerų bičiulių ir dainavimo partnerių.

- Po kelerių metų pertraukos grįžau pas žmones, kurie man yra padėję kilti karjeros laiptais, kuriuos aš myliu ir kurie manęs laukia. Tad grįžau į Milaną pas savo pianistą žymiajame „La Scalos“ teatre. Taip pat buvojau kurį laiką Barselonoje (Ispanija), ten susitikau su Monserat Kabaljė ir jos dukra Monsita, kuri, jeigu pamenate, kartu su mama yra koncertavusi Vilniuje. Monserat dukra taip pat neseniai pagimdė mergaitę, tad operos primadona labai džiaugiasi sulaukusi anūkėlės. O pamačiusi mano dukrelę Odabelą ją apkabino kaip savą. Mudvi su Monsita turėjome apie ką pakalbėti, pasidalyti motiniškais džiaugsmais ir tomis pačiomis problemomis, nes abi esame trumpam sustabdžiusios intensyvų koncertų maratoną. Stebėjomės, kiek mums atsirado naujų temų, pasijutome tarsi seserys.

- Kada pamatysime Lietuvoje, kokie artimiausi planai?

- Rengiuosi netrukus išvykti į operos meką Milaną, galbūt dar į Karibų salas. O Lietuvoje su savo publika galėsiu susitikti naujametiniuose koncertuose, kurie bus surengti Vilniuje ir Klaipėdoje. Juose aš dainuosiu su kolega ispanų tenoru Oskaru Marinu (Oscar Marin), kuris taip pat yra M.Kabaljė mokinys. Jį Lietuvos publika jau pažįsta iš mūsų pasirodymo prieš metus Kauno pilies operetės festivalyje bei Klaipėdos muzikiniame teatre.