respublika.lt
LRDT LYRAS

Leisti sau būti netobuliemsnuotraukos (2)

2019 sausio mėn. 09 d. 15:51:15
Dalia DAŠKEVIČIŪTĖ

Įžengus į naujus metus, ne vienas sau ir artimiesiems palinkėjome, kad metai būtų geresni. O kad jie tokie ir būtų, labai daug priklauso nuo mūsų pačių. Apie įkvėpimą, savo tikrųjų norų ir tikslų suvokimą ir jų įgyvendinimą kalbamės su Inga Jablonske, asmeninių pokyčių konsultante, lektore ir įvairių dirbtuvių autore. Nors buvo sėkminga verslininkė, Inga patyrė vidinę krizę, kurios pasekmė ir kartu dovana - pasikeitęs gyvenimas ir noras padėti keistis kitiems. Labai svarbus to etapas - pripažinti, kad nesame tobuli.


- Inga, kadangi esate „Įkvėpimo dirbtuvių“ autorė, pradėkime nuo pagrindų: kas tai yra įkvėpimas, iš kur jis ateina, kuo pasitarnauja ir kaip jį skatinti?

- Įkvėpimas - paprasčiausia reikšme, - tai vidinė motyvacija veikti, kurti ar tiesiog mėgautis gyvenimu. Kai jauti trykštančią energiją, norą ir džiaugsmą. Ir tai nebūtinai turi būti darbas - įkvėptai gali gimti gražiausia metų diena, buvimo su šeima šventė, atostogos arba net ir kasdienė įprasta diena. Tai visada bus paskaninta teigiama emocija.

Net jei gyvenime daug neigiamų aplinkybių, gali pajusti įkvėpimo būseną kaip viltį, teigiamą pažadą, potencialų pokytį. Tai tarsi švyturys jūroje - kai tiki galimybėmis, galimu postūmiu, nepaisant, kaip juoda viskas būtų aplinkui.

Kai jauti įkvėpimą, visada iš to kažkas gimsta - atrodo, tarsi viduje užsikuria varikliukas, kuris čia ir dabar realizuoja gimusią idėją ar bent padaro pirmą žingsnį jos link. Įkvėpimas gali „užsikurti“ nuo vidinės įžvalgos, atradimų ar gautų atsakymų. O kartais jį gali sugeneruoti ir tiesiog gera kūno būsena - kai jauti turintis daugybę energijos, atrodo, kalnus nuverstum.

Esant įkvėpimo būsenai visada turime du pasirinkimus - tiesiog mėgautis tuo, kad esi kaip vaikas smalsus ir trykštantis energija, galima mėgautis diena, akimirka ir sukurti sau ir aplinkiniams šventę. Tarsi staiga prabundi ryte ir visu savimi išgyveni būseną: esu gyvas ir tai nuostabi žinia!

Tačiau įkvėpimo būsena visada turi ir didesnį pasiūlymą - iš to kažką sukurti, pvz., sekantį gyvenimo etapą. Ar peržengti vidinius barjerus ir realizuoti slaptus norus.

Tam, kad gyvenime jaustume vis dažnesnę įkvėpimo būseną, labai padeda sveikas ir gyvybingas kūnas, kurio sąlyga yra tinkama mityba ir judėjimas. Ir, be abejo, neturi būti pasąmoninių konfliktų, kurie, kaip teigia mokslininkai, kartais suvalgo net 85 proc. mūsų vidinės jėgos, nuolat svarstant, ar teisingi buvo pasirinkimai, ir ištraukiant į paviršių viską, dėl ko gailimės, ko nerealizavome, analizuojant ir bandant save įtikinti, kad prėskas gyvenimas ir yra tai, ko norime...

- Kuo įkvėpimas skiriasi nuo kūrybiškumo?

- Mano patirtimi, kūrybiškumas yra tarsi įkvėpimo būsenos „rūbas“. Sakykime, gyvenime padarai įžvalgą, kuri keičia visą tave. Pvz., išgyvenai skyrybas ir tau tai suteikė paprastą ir nuoširdų atsakymą - tu nemoki mylėti, o moki tik „imti“ meilę, tikėtis ir nieko nenorėti duoti atgal. Juk tą tiesos akimirką labai aiškiai suvoki, kad jei ir antrą kartą tokia formule kursi santykius - tai atves lygiai ten pat. Juk naivu būtų tikėtis, kad tai atves kitur, ar ne? Tai tas taškas, kuriame padarai kitą pasirinkimą, pvz., išmokti mylėti. Ir ta idėja, įžvalga yra didžiausias įkvėpimas neužsiliūdėti, nesmerkti savęs, nenusivilti gyvenimu. Tai pasiūlymas išmokti ir atrasti tikrą meilę, kurioje ne tik trokši gauti, bet ir mokysiesi kasdien mylėti.

Tada natūraliai kyla klausimas: o kaip? Kaip man to išmokti: kaip aš turiu pasikeisti, kaip rodyti meilę veiksmais, žodžiu, rūpesčiu, nuoširdžiu dėmesiu? Kad visa tai taptų realiu gyvenimo kūriniu, reikalinga jau ne tik įkvėpimą dovanojanti ižvalga, bet ir kūrybiška jos realizacija, čia jau padeda mūsų sukaupta patirtis, intelektas ir išmintis. Tam reikalingas kūrybiškas nusiteikimas, atvirumas sukurti kažką nauja - kas bus asmeniniu gyvenimo šedevru ir laimės šaltiniu.

Neseniai viešėjau Florencijoje, kur lankantis muziejuose pamačiau paveikslą „Spring“ („Primavera“), Sandro Botičelio (Sandro Botticelli) sukurtą 1480 metais. Žiūrėdama į jį aš, atrodo, išgyvenau visas žmogaus kūrybiškumo galimybes, tai kūrinys, kuriame telpa viskas: nuo žmogaus paprastumo iki genialumo. Man ši viešnagė padovanojo supratimą: žmogaus kūrybiškumo galimybės yra beribės, klausimas tik, ar mes ieškome, kaip jį išreikšti? Ir tam nebūtina sukurti paveikslą, kuris taps ikoninis. Tam užtenka sukurti savo gyvenimą - tokį, kuris nebus panašus į niekieno kito ir džiugins tave. Kuriame tu jausiesi realizavęsis ir laimingas. To labiausiai ir linkiu ne tik sau, bet ir kiekvienam žmogui šiais metais, kurie atvėrė dar 365 dienas kūrybai.

- Domitės emociniu intelektu. Kaip jį lavinti paprastam žmogui?

- Man labai pasisekė, kad tuomet, kai nusprendžiau domėtis emociniu intelektu, kelionę pradėjau „SoulACTION“ mokymų centre, kur ne tik samprotaujama, kas tai yra, bet ir žmogui įduodamos realios praktikos, kaip tai taikyti gyvenime.

Emocinis intelekto lavinimas prasideda nuo empatijos - ne tik kitam, bet ir sau pačiam! T.y. kuo gilesnio savęs pažinimo: kai pradedi savęs klausti, kas mane daro laimingą, kokios mano asmeninės vertybės, ką aš trokštu realizuoti gyvenime? Tai padeda atmesti lūkesčius, kuriuos mums primeta aplinka. Kaip ir paneigti melą, kad tobulybė turi vieną standartą. Galų gale, tai padeda išmokti nesiekti tobulybės - vieną dieną suvoki, kad tai yra iliuzija. Ir tuomet būna juokinga: kiek daug metų, dienų, akimirkų mes praleidžiame siekdami to, kas neegzistuoja - tobulumo! Staiga atsibundi ir supranti, kad būti tobulam - tai tiesiog būti laimingam. Koks išlaisvinantis atsakymas! O ar jūs pažįstate du vienodai laimingus žmones? Čia tinka pasakymas: nelaimingi visi žmonės yra vienodai, o laimingi - kiekvienas individualiai.

Tačiau nuostabiausia yra tai, kad leisdamas sau būti netobulam, padedi ir tiems, kurie šalia tavęs, leisti sau irgi būti netobuliems - būti savimi. Staiga atsikratai iliuzijų, etikečių, lūkesčių ne tik į save, bet ir į kitą. Ar tai įmanoma praktikuoti žmogui, be jokių mokymų? Be abejo. Pradėkime nuo klausimo sau: kaip aš save įvardiju, kokias savybes sau priskiriu? Ar tai atitinka tikrąjį mane, ar tai daro mane laimingą? Jei ne, galbūt verta praplėsti savęs aprašą?..

- Esate dirbtuvių „Netobulas ir laimingas“ lektorė. Tai dažnam skamba tik kaip graži, bet neįgyvendinama, frazė. Juk pirmiausia tektų pripažinti: taip, aš nesu ir nebūsiu tobulas.

- Akimirka, kai sau leidau būti netobulai, buvo labiausiai mane išlaisvinanti akimirka gyvenime. Daugybę metų siekiau tobulumo ir kiekvienas standarto neatitikimas mane liūdino ir skaudino. Tarsi būtumei kažkokia prastesnė, neverta. Tik atsikračius idėjos, kad aš galiu save vertinti pagal bendrą standartą, siekti kažko, kas net nėra apie mane asmeniškai, aš išsivadavau iš rėmo, kuriame buvo tik etiketės, ir staiga atsigręžiau į realią save - Ingą, kuri yra vienintelis, unikalus žmogus žemėje, koks kiekvienas ir esame. Ir tik tada man atsivėrė galimybės, kurių net neįžvegiau, bandydama pataikyti į kažkieno primestus rėmus.

Tik supratus savo nebotulumą, gimė patys gražiausi ir man atnešę prasmės jausmą projektai, vienas iš jų - konferencija sąmoningoms mamoms „Sveika ir laiminga mama“, kurią balandžio 28 d. su komanda organizuosime jau antrą kartą. Esu be galo dėkinga savo mentorei Andrei Amiyai Pabarčiūtei, kuri, išgirdusi mano klausimus, susijusius su motinystės tema, kurie natūraliai atsirado gimus kūdikiui, pamatė ne tik „nežinojimą“, bet ir didžiulį potencialą: juos užduoti geriausiems pasaulio ekspertams, nes atsakymų reikia ne tik man vienai, bet ir visoms mamoms! Taip kilo idėja suburti specialistus, kurie pasidalytų žiniomis, keičiančiomis ne tik mamų, vaikų, bet ir visos šeimos gyvenimus.

Taigi, įsivaizduokite, pripažinimas, kad nežinau - lygu esu netobula, tačiau noriu geriausio sau ir savo kūdikiui, šeimai - gali sukurti didžiulį įvykį ne tik man asmeniškai, bet ir daugeliui mamų. Tas leidimas sau būti netobulai man atnešė dalijimosi prasmę. Taip gimė konferencija, lygiai tai pat gali gimti ir kiekvieno mūsų nauji atradimai. Ne užsidarant, o atvirai ieškant atsakymų. Ir praplečiant paieškos ribas už įsivaizduojamų sienų ir žinojimo, kuris gali būti jau pasenęs arba paprasčiausiai tau netikti.

- Kodėl mums taip norisi būti tobuliems? Juk tai neliečia tik lietuvių ar europiečių, tai būdinga daugeliui pasaulio šalių gyventojų.

- Nes taip mus išmokė: geriau atitikti standartą, nei atrasti savo unikalumą. Taip pat vadovautis bendrais susitarimais yra, atrodytų, paprasčiau, nei ieškoti individualaus atsakymo. Tačiau liūdniausia yra tai, kad, vaikantis to visuotinio tobulumo, jį pasiekus dažniausiai aplanko liūdesys ir beprasmybės jausmas: esu viršukalnėje, bet laimės tai suteikia tik akimirkai!

Lygiai taip pat buvo ir man: mane turėjo džiuginti sėkmė, o aš išgyvenau krizę, tačiau ji ir buvo dovana, nes privertė keliauti toliau - ieškant atsakymo, kas už to, kas man yra laimė.

- Kaip ištrūkote iš tos vidinės krizės?

- Vienintelis kelias ištrūkti - pripažinti sau, kad patiriu krizę. Neneigti, nebandyti to paslėpti, o drąsiai pripažinti, kas vyksta. Juk didžiausios krizės vyksta ne išorėje, o viduje, kai staiga viskas, kam teikiame pramę, pasibaigia arba pasimato, kad yra melas.

Kitas žingnis, kuris padeda, - paklausti savęs, ko ši situacija mane moko? Juk niekas gyvenime nevyksta veltui, bet kokia duobė yra skirta šuoliui į priekį, jei tik įsisąmoninsime pamokas.

Nieko verta yra smerkti gyvenimą ar save, tai nieko nekuria. Tačiau priėmimas, kad esu čia tam, jog paaugčiau ir gaučiau išminties, jau apdovanoja. Ir užduoda kitus klausimus: kaip šia išmintimi turėčiau vadovautis kūrybiškai, kad tai taptų mano teptuku piešti šviesų etapą?

- Teigiate, kad sėkmingiems žmonėms yra didžiausia rizika patirti neigiamų išgyvenimų. Ar didelės sėkmės mums negana? O gal bijome, kad ji nusigręš?

- Taip, esame įpratę įsitverti, stengtis išlaikyti tai, kas tuo metu mums atrodo sėkmė, taigi - ir laimė. Bet argi upė stovi vietoje? Argi vaikas neauga? Lygiai taip pat ir gyvenimas - nuolat kinta, ir jeigu bandai jį dirbtinai sustabdyti - tik atsimuši į sieną ir nusivili.

Mūsų protui tai didžiulė drama: atrodo, jau pačiupau „tą stebuklingą akimirką“ - ir ji išsprūdo kaip paukštelis iš delno! Bet juk gražiausia klausytis jo giesmės laisvėje, kai ji gimsta spontaniškai, o ne pagal užsakymą. Man prireikė daugybės metų ir vis dar to mokausi: priimti, kad gyvenimas nuolat teka ir geriausia, ką galiu padaryti, tai atsiduoti tam, kas gimsta iš kiekvienos akimirkos grožio.

Šnekant apie sėkmę - pati esu patyrusi, ką reiškia, kai išoriškai atrodai labai sėkmingas ir laimingas, bet viduje tuo metu išgyveni beviltiškumą, kad visa tai tuščia, tarsi ne apie tave... Taip pat, kuo aukščiau kyli sėkmės laipteliais, tuo labiau jauti visuotinį spaudimą ten išlikti, atitikti tam tikrą sėkmės standartą, juk turi tapti idealu tiems, kurie dar tik to užsigeidė. Būti jų motyvacija ir įkvėpimu siekti dar daugiau. O viduje jauti, tarsi nuolat mėgautumeisi ne tikra, o perkama meile...

Galima būti sėkmingu ir laimingu žmogumi, tačiau visais mano žinomais tokiais atvejais sėkmė buvo ne siekiamybė, o netikėta, neplanuota pasekmė, tarsi apdovanojimas už tai, kad klausei savo širdies.

- Norint pakeisti požiūrį, o su juo - ir savijautą ir galbūt net gyvenimą, reikia kryptingo sunkaus darbo. Kaip tai vyksta?

- Tai vyksta pradžiai pakeičiant požiūrį ir jau paskui įpročius, elgseną, galiausiai - gyvenimo būdą. Tai nuoseklus ir ilgas procesas, kuriam neužtenka perskaityti knygos arba apsilankyti keliuose mokymuose. Tai gali būti pradžia, tačiau, kad taptų lemtingu pokyčiu - prireiks nukeliauti ilgą kelią.

Didžiausia sėkmė, jeigu pavyksta sutikti mokytoją, mentorių - žmogų, kuris jau nukeliavo ten, kur trokšti patekti. Kitaip tariant, kuris gyvena taip, kaip norite jūs. Visas žinojimas gyvena žmonėse.

Kai sutikau savus mentorius, viskas po truputuką pasikeitė iš pagrindų. Stebėdama, būdama ir veikdama kartu, aš perimu jų išmintį, požiūrį, netgi, sakyčiau, gyvenimo strategiją. Iki dabar galiu sulaukti ižvalgų apie sekantį etapą, atgalinio ryšio apie esantį - be jokių pretenzijų ir asmeninių interpretacijų tam, kad vyktų nuolatinė evoliucija.

- Kad atsikratytume to, kas mums nereikalinga, reikia išgirsti save. Kaip visame triukšme - vidiniame ir informaciniame - išgirsti, ko norime gyvenime, ko siekiame?

- Pirmiausia - išmokti dirbti su savo mintimis, kurios mus įpainioja į chaotiškas būsenas. Užkuria tarsi vidinį turgų, kuriame tiek daug skirtingų balsų, kad sunku susigaudyti. Ar esat kada buvę rytietiškame turguje? Lygiai tas pat vyksta mūsų viduje, tik tiek, kad būname prie to taip įpratę, jog net nebegirdime ir manome, kad gyventi triukšme - savaime supratama. Tačiau taip nėra.

Išmokę nutildyti mintis, jas struktūruoti, patenkame į būseną, kurioje skaidru, ramu ir aišku. Čia įsijungia tikroji intuicija ir ateina atsakymai. Tam, kad tai įvyktų, pirmiausia, reikia riboti save nuo bereikalingos infomacijos ir atrasti savas kasdienes praktikas.

- Įdomus dalykas: vienos iš jūsų su kolege dirbtuvių vadinasi „Būk silpnas“. Siūlote žmonėms susidurti su savo didžiausia baime?

- Už kiekvienos mūsų baimės slepiasi ir potencialas - priėmimas savęs viso, ne tik stipraus, bet ir silpno - ir suteikia galimybę pamilti visą save. Lygiai tas pats ir su gyvenimo pamokomis: mes galime joms leisti mus palaužti, o galime jas paversti kūryba ir įkvėpimo būsena. Išmokusi susidraugauti su savo „šešėline“ puse, aš patyriau laisvę. Tai galimybė, kurią turime kiekvienas. Tereikia drąsiai pasakyti „Labas!“ tam netobulam žmogui - sau. Ir jūs nustebsite, kiek daug džiaugsmo gali gimti nusiėmus puikybės karūną.

- Kadangi žengiame į naujus metus, ko palinkėtumėte žmonėms, ieškantiems savęs?

- Labiausiai linkiu sau ir kiekvienam - būti paprastu žmogumi. Manau, tai didžiausia laimė. To mus moko vaikai - tik pažiūrėkime, kiek daug džiaugsmo jiems teikia paprasti dalykai, kaip greitai jie užmiršta visa, kas liūdina, ir gyvena šia akimirka, smalsiai ir aktyviai tyrinėdami bei pažindami pasaulį ir save!


Pasidalink:
Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • EKONOMIKOS SULĖTĖJIMAS: Federalinio atsargų banko (FED) valdyba trečiadienio posėdyje nusprendė nekeisti bazinių palūkanų normų, o banko valdybos nariai atmetė siūlymus didinti palūkanų normas šiemet, nes FED prognozuoja ekonomikos sulėtėjimą.
  • RINKIMAI: Afganistano prezidento rinkimai atidedami iki rugsėjo 28 dienos; tai jau antras kartas, kai nukeliama Afganistano prezidento rinkimų data, todėl rinkimai vyks penkiais mėnesiais vėliau, nei planuota.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
reklama
LRDT LEDAS

Ar deklaruosite pajamas už 2018-uosius metus?

balsuoti rezultatai

Ar mokate užsienio kalbų?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

  -2   +1 C

+1    +4 C

 

 +5    +6 C

+5   +7 C

+6   +10 C

 

   +8   +11 C

8-13 m/s

4-5 m/s

 

4-5 m/s

 

USD - 1.1358 PLN - 4.2879
RUB - 73.1062 CHF - 1.1353
GBP - 0.8555 NOK - 9.6745
reklama
samba
reklama
Sveikata ir grožis