Kiek produkte transriebalų - nepamatysite

Iš dalies hidrinti riebalai - pavojingiausi

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorius, mitybos mokslininkas prof. Rimantas STUKAS paaiškina, kad transriebalai - tai riebalų rūgščių transizomerai. Jie būna dviejų rūšių - pramoniniai ir natūralios kilmės.

Natūralios kilmės transriebalų yra atrajojančių gyvūnų - karvių, avių, ožkų riebaluose. „Todėl karvių, avių, ožkų mėsoje ir pieno produktuose randame šiek tiek natūralios kilmės transriebalų.

Tačiau problemą kelia pramoniniai transriebalai, jie gali susidaryti aukštoje temperatūroje, siekiančioje maždaug 220oC ar daugiau kaitinant ar gruzdinant aliejų, - pasakoja mokslininkas. - Pramoniniai transriebalai susidaro cheminiu būdu, kai hidrinimo proceso metu augalinis aliejus paverčiamas pusiau kietais riebalais.

Pagrindinis pramoninių transriebalų šaltinis yra iš dalies hidrinti augaliniai aliejai, kuriuose, priklausomai nuo gamybos technologijos, transriebalų kiekis svyruoja nuo kelių iki 50 proc. ir daugiau. Iš dalies hidrinti augaliniai aliejai pasižymi ilga tinkamumo vartoti trukme, yra stabilūs, jų pusiau kieta konsistencija ypač tinka kepiniams, saldumynams, greitam maistui gaminti, todėl maisto gamintojai juos naudoja."

Pramoninių transriebalų turintiems produktams priskiriame perdirbtą maistą, pavyzdžiui, margariną, sausainius, pyragus, bandeles, traškučius, gruzdintas bulvytes, glaistytus sūrelius, šaldytus pusgaminius, pavyzdžiui, picas ir konditerinius riebalus.

Prof. R.Stukas pataria perkant maistą atkreipti dėmesį į produktų ženklinimą etiketėje. Produkto ingredientų sąraše gali būti randami hidrinti riebalai, visiškai hidrinti riebalai arba iš dalies hidrinti riebalai. R.Stukas akcentuoja, kad būtent pastarieji - iš dalies hidrinti riebalai - yra pavojingiausi ir tokių produktų reikėtų vengti, kadangi didelė tikimybė, jog tokiame maiste bus transriebalų.

Specialaus žymėjimo nenumatyta

„Specialaus transriebalų žymėjimo etiketėse nėra numatyta, nėra privaloma nurodyti transriebalų kiekį. Todėl reikia žiūrėti, ar etiketėje nurodyti iš dalies hidrinti riebalai ar visiškai hidrinti riebalai. Jei nurodyti iš dalies hidrinti riebalai ar aliejai, tai yra tikimybė, kad ten yra transriebalų. Visiškai hidrinti riebalai turi tik sočiąsias riebalų rūgštis, kurių yra tiek ir svieste, tiek ir piene, ir kitame gyvūninės kilmės maiste. O iš dalies hidrinti riebalai, be sočiųjų riebalų rūgščių, dar turi transriebalų", - aiškino mokslininkas.

Sveikatos apsaugos ministerija taip pat patvirtino, kad Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, teikiant informaciją vartotojams apie maistą ir ženklinant maisto produktus, reikalaujama, kad visiškai arba iš dalies hidrinti aliejai ir riebalai būtų nurodomi maisto produktų sudedamųjų dalių sąraše, tačiau šiuo metu ES mastu nereikalaujama nurodyti maistingumo deklaracijoje transriebalų kiekio.

R.Stukas rekomenduoja valgyti kuo mažiau produktų, kuriuose yra pramoninių transriebalų. „Transriebalų, išskyrus natūraliai esančiuosius gyvūniniuose riebaluose, kiekis galutiniam vartotojui skirtuose maisto produktuose ir tiekti mažmeninei prekybai skirtuose maisto produktuose neturi viršyti 2 g/100 g riebalų", - informavo jis.

Kadangi transriebalų rūgštys gali turėti kenksmingą poveikį sveikatai, profesorius pažymi, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra patvirtintos Rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normos, kur nurodyta, jog pramoninės gamybos riebalų rūgščių transizomerų vaikams rekomenduojama nevartoti. Suaugusiesiems šios rūgštys turėtų sudaryti ne daugiau kaip 1 E proc. (paros maisto energinė vertė proc. (E proc.).

„2025 m. Sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto parengtose „Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijose" taip pat nurodyta - „Ribokite produktų, turinčių transriebalų (riebalų rūgščių transizomerų), vartojimą. Skaitykite maisto produktų etiketes ir venkite tokių produktų, kurių sudedamųjų dalių sąraše įrašyta „iš dalies hidrinti riebalai". Tai - transriebalų šaltinis", - vardijo profesorius.

Siekiant sumažinti sveikatai nepalankių transriebalų turinčių maisto produktų vartojimą, ypač reikšmingas gyventojų sveikos mitybos mokymas. Pasak R.Stuko, čia svarbus vaidmuo tenka Visuomenės sveikatos biurams. Profesoriaus įsitikinimu, būtų prasminga Sveikatos apsaugos ministerijai imtis lyderystės ir kviesti maisto produktų gamintojus gaminti maistą be pramoninių transriebalų. „Tikslinga būtų ženklinant tokius maisto produktus etiketėje nurodyti, kad jų sudėtyje nėra pramoninių transriebalų", - sako R.Stukas.

Ką rodo tyrimai

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Higienos institutas pažymi, kad atliekant faktinės mitybos tyrimus nėra skaičiuojamos transriebalų rūgštys. Todėl šiuo metu neturima duomenų, kiek Lietuvos gyventojai jų suvartoja. Skaičiuojama, kiek yra suvartojama riebalų iš viso, kiek jie tiekia paros maisto energinės vertės proc. (E proc.), kiek suvartojama sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių, ir kiek jos tiekia E proc. „Dauguma kitų šalių taip pat neskaičiuoja transriebalų rūgščių suvartojimo, nes šiuo metu nepakanka duomenų apie jų kiekius maisto produktuose", - aiškina SAM.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Pasaulio sveikatos organizacija pripažino penkias viso pasaulio šalis - Daniją, Lietuvą, Lenkiją, Saudo Arabiją ir Tailandą - už jų pasaulyje pirmaujančias pastangas eliminuoti pramoninius transriebalus. Lietuvai, kaip ir kitoms minėtoms šalims, yra įteiktas PSO sertifikatas.

VMVT atlieka atitinkamų maisto produktų laboratorinius tyrimus siekdama nustatyti, ar transriebalų kiekis neviršija teisės aktų nustatytą. 2025 m. buvo atrinkti 135 mėginiai, iš kurių viename, t. y. importuojamuose sausainiuose, buvo viršytas transizomerų kiekis.

Informacija

Dar 2014 m. buvo patvirtinti kriterijai sveikatai palankesniems maisto produktams, kuriuose yra ribojamas druskos, cukraus, sočiųjų riebalų, iš jų ir transriebalų kiekis, ir tokie produktai savanoriškai gali būti ženklinami simboliu „Rakto skylutė", šiuo metu Lietuvos rinkoje tokių produktų yra daugiau kaip 2400.
Siekiant saugoti vaikų sveikatą, skatinant sveikatai palankią jų mitybą bei siekiant sumažinti joje sočiųjų riebalų ir transriebalų kiekį, nuo 2010 metų visų lygių Lietuvos vaikų ugdymo ir globos įstaigose draudžiama tiekti bulvių, kukurūzų ar kitokius traškučius, kitus riebaluose virtus, skrudintus ar spragintus gaminius, saldainius, šokoladą ir jo gaminius, konditerinius gaminius su glaistu, šokoladu ar kremu bei sūrius konditerijos gaminius, kurie gali būti transriebalų rūgščių šaltiniai. Nuo 2016 m. sausio 1 d. draudžiama tiekti maisto produktus, į kurių sudėtį įeina iš dalies hidrinti augaliniai riebalai. (Šaltinis - SAM)