1 nuotr.Nemalonūs pojūčiai - skausmas, nuovargis, miego sutrikimai ar pasikartojantis diskomfortas - dažnai priskiriami įtampai, sėdimam darbui ar sezoniniam pervargimui.
Tačiau vaistininkai pastebi: kartais už, atrodytų, įprastų simptomų slypi būklės, kurioms reikia išsamesnio ištyrimo. Kada pakanka koreguoti kasdienius įpročius, o kada organizmo siunčiami signalai neturėtų būti ignoruojami?
„Gintarinės vaistinės" vaistininkė Lina STOČKUTĖ-PLYTNIKĖ sako, kad praktikoje pasitaiko situacijų, kai žmogus ilgą laiką bando spręsti problemą savarankiškai - ir tik vėliau paaiškėja, jog simptomai buvo rimtesnio sutrikimo dalis.
„40 metų vyras vaistinėje nuolat pirkdavo tepalus kaklui, skųsdamasis pečių, sprando ir galvos diskomfortu. Iš pradžių tai atrodė kaip įprastas įtampos sukeltas negalavimas dėl darbo prie kompiuterio, tačiau dėmesį patraukė tai, kad kartais nutirpdavo tik kairės rankos pirštai, o naktimis jis pabusdavo dėl stipraus širdies plakimo. Nukreipus pacientą pas medikus ir atlikus tyrimus, buvo nustatyta kaklo tarpslankstelinio disko išvarža, spaudžianti nervą ir sukelianti neurologinius bei autonominius simptomus", - pasakoja ji.
Miegas, mityba ir judėjimas
Vaistininkės teigimu, gyvenimo būdo pokyčiai savijautai gerinti dažnai yra ne mažiau svarbūs nei vaistai, o kai kuriais atvejais - tampa pagrindu, nuo kurio verta pradėti. Ilgalaikis stresas, nuolatinis nuovargis, miego trūkumas ar netinkama mityba gali sustiprinti nemalonius pojūčius, todėl vien tik simptomų slopinimas ne visada padeda.
„Miegas yra gyvybiškai svarbus - jo trūkumas mažina skausmo slenkstį ir didina uždegimą. Pagerėjus miegui, dažnai palengvėja nemalonūs simptomai - kartais tai veikia geriau nei papildoma vaistų dozė", - teigia L. Stočkutė-Plytnikė.
Ji taip pat primena lengvo, reguliaraus judėjimo svarbą, ypač kai vargina raumenų įtampa ar pasikartojantys skausmai. Subalansuota mityba - mažiau itin perdirbtų produktų, daugiau skaidulų - gali padėti geriau jaustis ir virškinimo sistemai. O streso valdymą, pasak vaistininkės, verta pradėti nuo paprastų kasdienių dalykų: kvėpavimo pratimų, pasivaikščiojimų, aiškesnio poilsio režimo.
Kada neatidėlioti ištyrimo
Anot vaistininkės, svarbu kreiptis į gydytoją, jei skausmas staiga sustiprėja, pakinta jo pobūdis ar atsiranda naujų, anksčiau nebūdingų simptomų - ypač kai skausmas aiškiai lokalizuojasi vienoje vietoje ir nepraeina.
Medicininė konsultacija būtina ir tuomet, jei pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis ar kiti infekcijos požymiai.
„Ypatingo dėmesio reikalauja kraujavimo simptomai - kraujas išmatose ar juodos, deguto spalvos išmatos, neįprastos mėlynės, dantenų kraujavimas, taip pat staigus svorio kritimas ar ryškus apetito sumažėjimas, galintys rodyti rimtesnius sutrikimus", - perspėja ji.
Vaistininkė ragina neatidėlioti ir tada, kai atsiranda neurologiniai požymiai: galūnių tirpimas, silpnumas, koordinacijos ar regėjimo sutrikimai. Tokiais atvejais savarankiškas gydymas, pasak jos, neturėtų pakeisti profesionalios konsultacijos.
Kartais tenka palaukti
Kaip pastebi L. Stočkutė-Plytnikė, simptomų priežastys ne visada paaiškėja greitai - ypač kai nusiskundimai įvairūs, o tyrimai neparodo aiškių pakitimų. Tokiose situacijose svarbu ne tik ieškoti „vieno kaltininko", bet ir vertinti bendrą organizmo būklę.
„Trečio kurso teisės studentą vargino raumenų skausmai, žarnyno diskomfortas, migrena, nuovargis ir panikos epizodai. Nors atlikta daugybė tyrimų, reikšmingų pakitimų nenustatyta. Pradėjus darbą su psichologu galiausiai nustatytas lėtinis streso sindromas kartu su centrinio jautrumo sutrikimu. Šis atvejis primena, kad skausmo šaltiniu tampa ne tik organų ligos - kartais svarbiausias vaidmuo tenka nervų sistemai", - apibendrina vaistininkė.
