1 nuotr.Milano-Kortinos žiemos olimpinės žaidynės ne tik įkvepia dabartinius sportininkus, bet ir primena iškiliausias Lietuvos žiemos sporto asmenybes. Viena jų - pasaulio ir olimpinis čempionas, Lietuvos sporto universiteto alumnas Algimantas Šalna, pirmasis lietuvis, tapęs žiemos olimpinių žaidynių nugalėtoju.
1984 m. Sarajeve vykusiose žaidynėse A.Šalna iškovojo aukso medalį estafetės varžybose. Tąkart 24-erių sportininkas tapo pirmuoju lietuviu, laimėjusiu žiemos olimpinių žaidynių auksą. Vėliau A.Šalna dar dukart tapo pasaulio čempionu estafetės rungtyje.
Paklaustas, kuo išsiskiria kiekvienos olimpinės žaidynės, A.Šalna pabrėžia jų unikalumą ne tik sportine, bet ir kultūrine prasme. „Kiekvienos žaidynės turi savo veidą, žmones, tradicijas, santykį su sportu", - sako olimpinis čempionas.
Jam ypač įsiminė 1994 m. žaidynės Norvegijoje, kur sporto šventė tapo visos tautos gyvenimo dalimi. „Slidinėjimo trasos buvo nuklotos palapinėmis, laužais, žmonės savaitėmis gyveno tam, kad galėtų stebėti varžybas. Tai parodo, ką reiškia sportas šaliai", - prisimena A.Šalna.
Šių metų žaidynės Italijoje jam taip pat turi asmeninę prasmę. Biatlono varžybos vyks trasoje, kurioje 1983 m. A.Šalna iškovojo pirmuosius pasaulio čempionato medalius. „Keistas, bet labai malonus jausmas žinoti, kad olimpinė kova vyks vietoje, kurioje pats esu varžęsis ir laimėjęs", - teigia olimpinis čempionas.
Į Milano-Kortinos žaidynes išvyko 17 Lietuvos sportininkų, tai rekordinis skaičius. Net aštuoni iš jų biatlonininkai. A.Šalnos teigimu, vien šis faktas yra didelis pasiekimas: „Biatlonas tai sporto šaka, kurioje į olimpiadą nepatenkama atsitiktinai. Reikia iškovoti vietą. Turėti aštuonis sportininkus žaidynėse - ilgo darbo rezultatas."
Pasak olimpinio čempiono, visuomenė dažnai vertina sportininkų pasirodymą tik per medalių prizmę, tačiau, objektyviai žvelgiant, patekti tarp 30 stipriausių pasaulio atletų jau yra solidus rezultatas, o vieta penkioliktuke - labai aukštas pasiekimas: „Žinoma, visi svajojame apie medalius. Tačiau olimpinėse žaidynėse susitinka stipriausi pasaulio sportininkai. Kartais viską lemia viena klaida ar vienas šūvis. Todėl svarbiausia palaikyti ir tikėti".
Baigęs sportininko karjerą, A.Šalna pasuko trenerio keliu. 1991 m. jis persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas ir treniravo JAV biatlono rinktinę, su kuria dalyvavo dar penkeriose olimpinėse žaidynėse.
Jo trenerio kelias nebuvo lengvas. Vienose žaidynėse rinktinės rezultatai buvo itin kuklūs, tačiau būtent tuomet, anot A.Šalnos, gimė sprendimas ieškoti naujos kartos sportininkų. Per kelerius metus suburta jauna komanda vėliau iškovojo aukso medalį pasaulio jaunimo čempionate, o dalis atletų sėkmingai įsiliejo į vyrų rinktinę ir prasiveržė į olimpinių žaidynių penkioliktuką. „Stebuklingos lazdelės nėra. Reikia ilgo, sistemingo darbo. Tik tada atsiranda rezultatai", - įsitikinęs olimpinis čempionas.
Šią mintį jis taiko ir vertindamas Lietuvos sporto raidą. Pasak jo, Lietuvos biatlono federacijos nuoseklus darbas, nepaisant ribotų išteklių, yra pavyzdys, kaip kryptingas veikimas leidžia pasiekti aukštų tikslų.
Šių metų žaidynėse dalyvauja ir penki Lietuvos sporto universiteto olimpiečiai. „Tai labai džiugu. Ypač smagu stebėti sportininkus, kuriuos pažįstu asmeniškai. Linkiu jiems kuo geriausių startų ir drąsos parodyti tai, kam ruošėsi daugelį metų", - sako A.Šalna.
