1 nuotr.Nerimas dėl Sporto rūmų ateities verčia kasdien peržiūrėti žiniasklaidos („valstybinės" - nors tokios pagal įstatymą neturėtų būti - ir privačios) publikacijas ta tema.
Dar labiau susirūpinau skaitydamas žinutes, skirtas užsieniui. Gal panašių pastabų turėčiau ne vienam portalui, tačiau pacituosiu tą, kuris kuriamas už biudžeto pinigus ir kuriam duota visuomeninio transliuotojo misija - tarp jų deramai pristatyti Lietuvą užsienyje. Tai LRT.LT
Pastaba paprasta - daugumoje publikacijų angliškai kalbama apie bandymus atkurti verslo ir kultūros paskirties pastatą „žydų kapinėse" (Jewish cemetery). Ne „senosiose" (old), ne pažymint tiesos faktą - „buvusiose" (former Jewish cemetery).
Galbūt galima būtų nematyti čia didelio blogio - na, vertėjas sutrumpino ar supaprastino tekstą vienu žodžiu.
Mes, lietuviai, juk žinome, kad kapinių ten nėra. Jau 200 metų nėra.
Tačiau kovoje (už pinigus ar už tikslus, kuriuos normaliam piliečiui net sunku suprasti) net vieno žodžio trūkumas paverčiamas ginklu. Tokius tekstus skaitantiems atrodo, kad prie šviežiai iškastos duobės jau kitą dieną šokama su kardais.
Nesame mes tokie barbarai. Juolab vaikščiojome ir vaikščiojame aplink tuos rūmus. Bet labai patogu suformuoti reikalingą nuomonę „per atstumą". Ir ne tik kalbant apie Sporto rūmus.
Štai dar turime „valstybinį antisemitą". Su savo knygomis apie Lietuvos valstybę kūrusius žydus, su keliais paminklais žydams-didvyriams su garbiu Seimo nariu nesu vienoje gretoje.
Tačiau kai bandau atkurti jo nuodėmes, prisimenu tik pranešimą apie Gazoje subombarduotą Europos Sąjungos lėšomis (tai yra, mūsų pinigais) statytą mokyklą ir pacituotą vaikišką ketureilį (kurio autorius yra tikrai ne Seimo narys).
Bet šimtus kartų Lietuvoje ir užsienyje pakartojus terminą „antisemitas iš Lietuvos", niekam daugiau įrodymų nereikia. Tikiu, kad jų reikės teismui. Bet „visuomenės teismas" nebūtinai remiasi įrodymais. Svarbu, kaip tai pateiks „valstybinė" (dar 1996 metais įstatymu uždrausta) televizija.
Į tai atkreipiu dėmesį dabar, kai ką tik minėjome Vasario 16-ąją. Nes po 108 metų kovos už demokratiją tikrai nesame verti būti vadinami „barbarų valstybe".
