Stanislavas Stavickis-Stano: Niekas nėra apsaugotas nuo Burokėlio valdžioje

- Pasislėpęs po Burokėlio kauke neseniai tapote muzikinio televizijos šou „Kaukės" nugalėtoju. Dabar gi feisbuke linksmai paskelbėte, jog Burokėlis kandidatuoja į Vilniaus merus su šūkiu „Vilnius - daržovėms". Ar patikslintumėte, kas yra daržovės - nemąstantys vilniečiai, vis išsirenkantys ne tuos, ar merai, lyg be galvos valdantys miestą?

- Tas įrašas feisbuke su paskelbta Burokėlio rinkimine programa yra lyg savotiškas meno kūrinėlis. O kalbant apie kūrybą, man visada gražu, kai prasmes atranda patys skaitytojai. Tad kiekvienas visiškai drąsiai gali galvoti savo variantus. Aš tik galiu paklausti: „Ko dar tikėtis iš Burokėlio, kuris yra daržovė?"

- Tarp kandidato į merus Burokėlio programos punktų yra ketinimas „legalizuoti narkotikus, praplatinti atgal gatves, uždrausti šlapią sniegą, pastatyti tramvajaus liniją į Nidą, sutuokti P. Gražulį su partneriu" ir panašiai. O jei rimtai, kas jums labiausiai kliuvo dabartinio Vilniaus mero veiksmuose?

- Mano, kaip kūrėjo, didžiulis privalumas yra tas, kad aš galiu vynioti žodžius į vatą ir šnekėti tai, kas tik šauna į galvą. Tiesiog paskelbi tokią 10 punktų rinkiminę programą ir tegul laužo savo galvas visi Vilniaus „vaisiai ir daržovės", ką jiems tai galėtų reikšti. Bet tuo, kad Burokėlis ateina į valdžią, lyg ir viskas pasakyta. Tad vilniečiai turi labai rimtai pamąstyti, už ką jie balsuos per šiuos rinkimus, nes Burokėlis yra pasiruošęs ateiti. Ir niekas nėra apsaugotas nuo Burokėlio.

- Burokėlio kaukė jums atnešė sėkmę - pelnėte LNK muzikinio projekto nugalėtojo titulą. Koks jausmas?

- Tai buvo puikus jausmas dėl to, kad aš atėjau į projektą jausdamasis nevykėliu, negražia kauke ir jausdamasis nekomfortabiliai šitam amplua. Bet mane nudžiugino tai, kad mano personažas, nepriklausomai nuo mano savijautos, pats augo, keitėsi ir įgavo naujas prasmes. O tas prasmes padėjo sukurti „Kaukių" komisija, kuri pastoviai niekino, žemino ir lengvai tyčiojosi - tai pagimdė tokį aršų, nelabai tolerantišką ir nelabai švelnų Buroką.

- Ar žiūrite per televiziją rodomus muzikinius projektus - „X faktorių", „Lietuvos balsą" ir kitus? Ką pasakytumėte apie juos?

- Žinoma, pasižiūriu kartais, kad jausčiau muzikinį pulsą, nors tai nėra nuolatinis mano savaitgalių leidimo būdas. Ką galiu pasakyti? Kažkada važiuodami po koncerto namo mes su Deivydu Zvonkumi tai esame aptarę. Senais laikais („Delfinų ir „B'Avarijos" laikais) tam, kad taptum žinomas atlikėjas, turėjai nueiti itin daug kelių: labai daug padaryti ir įdėti daug darbo. Ir ta sėkmė priklausė ne tik nuo tavęs, nes reikėjo susirasti prodiuserį ir pan.

Žodžiu, turėjai belstis į tas duris, visaip rodytis, bandyti ir tik labai retais atvejais pavykdavo. Šiais laikais tam, kad taptum žinomas ar populiarus, jau nebereikia įdėti tiek daug pastangų, bet ir populiarumą išlaikyti daug sudėtingiau. Įdomi tendencija išryškėjo - visos tos „X faktoriaus" ir kitokio lygio šou žvaigždės dažniausiai yra trumpalaikės.