1 nuotr.Žmonės iki šiol manęs klausia, kodėl žiniasklaidoje nebuvo informacijos apie „Žygį už gyvybę"? Kodėl apie jį nerodė LRT?
Informacija apie „Žygį už gyvybę" buvo išsiuntinėta visoms žiniasklaidos priemonėms, įskaitant ir LRT. Konkrečiai LRT buvo adresuoti du prašymai: paskelbti renginio anonsą ir renginį transliuoti portale lrt.lt. Į siųstus laiškus nebuvo atsakyta. Tai buvo nacionalinio transliuotojo sprendimas - mūsų nerodyti.
Renginio dieną mūsų oponentė Milda Ališauskienė padarė įrašą savo feisbuko paskyroje, kurio tikslas buvo renginį sumenkinti, priskiriant jo organizatoriams nebūtas intencijas (pavyzdžiui, „iš esmės siekia kriminalizuoti abortą", „iš esmės siekia, kad visos moterys būtų ištekėjusios ir priklausomos nuo sutuoktinių").
Šį įrašą „palaikino" visa LRT grietinėlė - direktorė Monika Garbačiauskaitė - Budrienė, Jurga Tvaskienė, Indrė Makaraitytė. Taigi, LRT vadovybė apie renginį puikiai žinojo. Bet davė direktyvą apie jį nekalbėti. Reikia gerai suprasti viso to priežastis.
Ne paslaptis, jog prie „Žygio už gyvybę" organizavimo prisidėjo ir jame dalyvavo ne vienas katalikas. Taigi, šis renginys išreiškė ir katalikų balsą žmogaus gyvybės apsaugos klausimu.
LRT eteryje mes matome laidas apie tikinčiuosius, kurie po skyrybų renkasi skaistų gyvenimą, LRT portale skaitome interviu su daugiavaike katalikų šeima, kuri praktikuoja natūralų šeimos planavimą. LRT be problemų transliuoja popiežiaus „Urbi et orbi" ar šv. Mišias religinių švenčių dienomis ar per atlaidus. Tačiau visuomeninis renginys „Žygis už gyvybę", kuriame dalyvavo daug katalikų, lieka nenušviestas.
Kitaip tariant, galima stebėti tendenciją, jog LRT mielai publikuoja informaciją apie PRIVATŲ katalikų gyvenimą, tačiau dereprezentuoja (under-represent) arba cenzūruoja informaciją tais atvejais, kai katalikai dalyvauja VIEŠAJAME gyvenime, ir ypač tais atvejais, kai jie reiškia poziciją pasaulėžiūriniais klausimais, susijusiais su šeimos samprata, gyvybės apsauga, tėvų teise ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus.
Tai laicistinės dvasios įkvėpta strategija, pagal kurią Bažnyčia turi likti zakristijoje. Ji neturi kalbėti aktualiais visuomeninio gyvenimo klausimais. Ji neturi ginti bendrojo gėrio. Nes tada ji politikuoja. Nes tada ji kišasi į valstybės gyvenimą. Vyskupų ar tikinčiųjų rankomis.
Jei jums labai reikia, jei labai norite, mes atvažiuosime ir nufilmuosime jus jūsų zakristijoje. Tik nelįskite į viešąją erdvę. Ten jūsų - niekam nereikia. Tokią žinutę jau kurį laiką siunčia nacionalinis transliuotojas.
Būtent tokios strategijos buvo laikytasi ir sovietmečiu, kai buvo suprasta, jog religijos neįmanoma išrauti iš žmogaus gyvenimo. Chruščiovas davė galimybę pasistatyti namą ir auginti gyvulius, kad patenkintų prigimtinį nuosavybės poreikį. Panašiai ir tikinčiam buvo leista būti kataliku sekmadieniais, jei likusias šešias savaitės dienas jis buvo drausmingu sovietiniu piliečiu.
Reikia pabrėžti, jog ši LRT politika - informuoti apie privatų katalikų gyvenimą, bet ignoruoti (arba marginalizuoti) visuomeninį katalikų veikimą, prasidėjo tada, kai prie LRT vairo stojo Monika Garbačiauskaitė - Budrienė.
Ji yra sąmoninga ir ji sukuria regimybę, jog tikintieji yra viešojo gyvenimo dalis. Jog jie, skirtingai nei sovietmečiu, nėra persona non grata. Bet tai netiesa. Lakmuso popierėlis šiuo klausimu yra reakcija į Kristinos Zamarytės - Sakavičienės paskyrimą Teisingumo ministerijos viceministre.
Ši reakcija liudija, jog pasaulio akyse krikščionio buvimas viešojoje erdvėje turi ribas: ji gali rašyti straipsnius, ji gali veikti nevyriausybiniame sektoriuje, ji gali būti mama, tačiau negali užimti pareigas, susijusias su valstybės valdymu.
Žmonėms reikia suprasti, jog naujieji komunistai kovoja ne prieš tikėjimą, bet prieš tai, kad krikščioniška pasaulėžiūra turėtų bent kokią įtaką visuomenėje.
