Kas apmoka tylą LRT eteryje

Pastaroji patraukė dėmesį jau ne tik LRT tarybos narius, klausimus kelia ir parlamentarai. Tikinama, kad viskas vykdoma ne administracijos, o pačių darbuotojų iniciatyva. LRT turi ir darbuotojų profesinę sąjungą, tačiau kas jai vadovauja, LRT tiesiai atsakyti nenori.

Prasidėjus įstatymo projekto svarstymui Seime, LRT eteryje pradėta transliuoti akcija „Šalin rankas". Jos metu LRT žurnalistai prieš laidas laikėsi tylos minutės bei skleidė žinutę, kad tyla yra tai, kas būtų, jeigu neliktų laisvo žodžio.

Vėliau ši frazė keitėsi ir žurnalistai sakė, kad tyla yra tai, kas nutiks, kai neliks laisvo žodžio. Nors Seime pateikti projektai apie laisvą žodį nekalba, tik apie LRT generalinio direktoriaus atleidimo procesų pakeitimus.

Seimui padarius pertrauką tarp svarstymų, frazės dingo ir iš eterio, tačiau akcijos logotipas „Šalin rankas" vis dar transliuojamas LRT.

Be to, dar iki tol LRT žurnalistai keliavo dirbti prie Seimo prieigų, iš kur buvo transliuojamos laidos.

Klausimų kyla ir politikams

Dėl to, kas skyrė eterį tokiai akcijai, LRT administracijos jau buvo paprašyta pasiaiškinti. Klausimų buvo uždavęs LRT audito komitetas, jų kilo ir Seime. Parlamentarė Birutė Vėsaitė raštu kreipėsi į LRT vadovę Moniką GARBAČIAUSKAITĘ-BUDRIENĘ bei tarybos pirmininką Mindaugą Jurkyną, prašydama pateikti informaciją apie protesto „Šalin rankas!" organizavimo kaštus.

„Prašome pateikti informaciją apie protesto „Šalin rankas!" organizavimo kaštus. Prašytume pateikti detalią informaciją apie naudotą eterio laiką, skirtą protesto akcijai (...), žmogiškuosius išteklius (...), finansinius kaštus (...), logistinius resursus", - rašoma politikės kreipimesi.

Pati LRT vadovė M.Garbačiauskaitė-Budrienė tikina, kad šią akciją sugalvojo ir savo resursais organizavo protesto iniciatyvinė LRT darbuotojų grupė.

Ką veikia profsąjunga?

„Vakaro žinioms" interviu davęs LRT tarybos narys, Audito komiteto pirmininkas Jonas STASELIS kėlė klausimą, ką veikia LRT darbuotojų profesinė sąjunga ir ar ne jos darbas būtų organizuoti darbuotojų protesto akcijas, jeigu jie yra kažkuo nepatenkinti.

„Civilizuotai veikiant, visokius darbuotojų streikus organizuoja darbuotojų profesinė sąjunga. Gal informacija kur pasiklydo, bet aš profsąjungos balso šiame kontekste negirdžiu. Įstatymuose yra aprašytos situacijos, kad jeigu organizacijos nariams kažkas netinka, profesinė sąjunga gali skelbti streiką. Tai yra legalu, gali būti suformuluojami reikalavimai ir visa kita. Darbuotojai net gali eiti į mitingus ir protestus. Tas taip pat yra legalu. Tik ne darbo metu.

Bet klausimas, ar tai, kas dabar daroma LRT eteryje nėra pilietinio pasipriešinimo ar pilietinės nesantaikos kurstymas? Man labai įdomu, kaip tai vertina už tai atsakingos valstybinės struktūros", - svarstė LRT Tarybos narys.

Viešojoje erdvėje matyti, kad LRT darbuotojų profesinė sąjunga yra registruota dar 1992 m. Šiuo metu joje yra vienas darbuotojas. Tačiau nenurodyta, kas yra sąjungos vadovas.

Apie tai, kas atstovauja darbuotojams, nerašoma ir dar lapkritį išplatintame profsąjungos pranešime, kuriame teigiama, kad LRT darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į valdžią.

„Mes, LRT darbuotojų profesinė sąjunga, reiškiame didelį susirūpinimą dėl Remigijaus Žemaitaičio ir grupės kitų parlamentarų pasiūlymo LRT biudžetą iki 2029 metų užšaldyti šių metų lygyje", - rašoma laiške, adresuotame Seimo pirmininkui Juozui Olekui, premjerei Ingai Ruginienei, socialdemokratų partijos frakcijos seniūnei Orintai Leiputei bei Seimo nariams.

Laiške teigiama, kad siūlymas įšaldyti LRT finansavimą neigiamai paveiktų darbuotojų atlyginimus, socialines jų garantijas: „Tai neigiamai paveiktų LRT galimybes mokėti darbuotojams teisingus atlyginimus ir kurtų spaudimą taupyti jų sąskaita. Realus išteklių mažėjimas taip pat neigiamai atsilieptų LRT galimybėms užtikrinti darbuotojų socialines garantijas, sustabdytų šiuolaikinius technologinius poreikius atitinkančių darbo vietų kūrimą, apribotų kokybiško turinio kūrimo galimybes."

LRT nesako, kas gina darbuotojų teises

LRT atstovė Augustė Mikulėnaitė „Vakaro žinioms" tikino, kad akcija „Šalin rankas" nekainuoja nieko. „LRT žurnalistai ir redakcijos savarankiškai, be administracijos įsikišimo, priima sprendimus dėl visuomenės informavimo įvairiomis temomis, griežtai laikydamiesi įstatymų ir etikos normų.

Kaip nurodoma LRT žurnalistų išplatintuose pranešimuose, sprendimą dėl protesto priėmė susibūrusi LRT žurnalistų iniciatyvinė grupė, jis buvo priimtas savarankiškai, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymu, suteikiančiu žurnalistams ne tik teisę, bet ir pareigą ginti žiniasklaidos laisvę, kai jai kyla grėsmė.

Informacinių laidų ir naujienų eterio laikas nėra parduodamas, o sprendimai dėl turinio ir dėl Tylos minutės buvo žurnalistų ir redakcijų redakcinė bei profesinė iniciatyva, kylanti iš LRT redakcinio nepriklausomumo. Ši akcija buvo rengiama LRT darbuotojų iniciatyva ir resursais, ir LRT nieko nekainavo, įskaitant klipus „Šalin rankas". Jie transliuoti LRT anonsų vietoje kaip ir kitos panašios visuomenės pilietiškumą skatinančios iniciatyvos, kaip RADAROM, „Trūksta žodžių" ir kitos.

Nepaisant šios beprecedentės protesto akcijos, LRT žurnalistai ir laidų vedėjai atlieka savo pareigas, pateikia visą svarbiausią ir aktualiausią informaciją pagal galiojančius teisės aktus", - „Vakaro žinioms" nurodė LRT atstovė.

„Vakaro žinios" bandė susisiekti viešai rekvizitai.lt svetainėje nurodytais LRT profesinės darbuotojų sąjungos kontaktais, tačiau telefono numeris yra nenaudojamas. Nenurodyta ir kas yra profesinės sąjungos vadovas. O štai „Registrų centrui" pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad nuo 2023 m. LRT darbuotojų profesinei sąjungai vadovauja ir pirmininko pareigas eina Ramojus Skirsgilas.

Interviu su LRT darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Ramojumi SKIRSGILU:

- Ar sulaukėte Seimo narių atsakymo į lapkritį siųstą laišką, kuriame prašoma neįšaldyti LRT biudžeto?

- Ne, nei iš Seimo, nei iš Vyriausybės. Jokios reakcijos.

- Kaip vertinate tokią situaciją?

- Taip ir vertinu, kad jie tiesiog neturi, ką pasakyti. Nes jeigu būtų logiški, sveiki argumentai, kodėl tada neatsakyti. Nes raštas registruotas oficialiai per kanceliariją. Bent jau Vyriausybės. Suprantu, kad laiškas nenusimetė, bet buvo tiesiog ignoruojamas, nes nebuvo, ką pasakyti.

- Kokios šiuo metu yra LRT darbuotojų nuotaikos, vykstant LRT įstatymo svarstymui Seime?

- Sakyčiau, nervingos. Žmogiška reakcija. Jeigu klausimas yra tampomas tai šen, tai ten be jokių aiškių argumentų... Realiai įstatymas veikia, galimybės reaguoti į direktoriaus veiklą yra įstatyme užfiksuotos. Tai čia yra kažkokie neaiškūs veiksmai. O nežinia visada kelia nerimą. Tai normalus psichologinis reiškinys.

- LRT darbuotojai aktyviai jungiasi į protesto akciją „Šalin rankas". Ar ją organizavo profesinė sąjunga?

- Ne, profesinė sąjunga veikia tik santykyje su administracija. Profesinė sąjunga pagal įstatymą negali aktyviai organizuoti tokio pobūdžio veiksmų. Yra iniciatyvinė grupė, kuri ėmėsi iniciatyvos ir tuo užsiima. Profsąjunga gali tik pagelbėti, jeigu narys būtų patekęs į kokį nors nepagrįstą persekiojimą. Tuomet profsąjunga galėtų įsijungti, nes tai jau būtų darbdavio lygio santykis.

- Yra tekę pagelbėti tokiais atvejais?

- Dar ne.

- Gal dėl dabartinės situacijos yra iniciatyvų ar minčių organizuoti darbuotojų streiką, kur galėtų padėti ir profesinė sąjunga?

- Ne, nes nėra konflikto su administracija. LRT profsąjunga negali organizuoti streiko, jeigu žemdirbiams atpigo bulvės.

- Tylos minutės LRT eteryje galėtų būti traktuojamos kaip darbuotojų streikas darbo metu?

- Bet tai jau yra be profsąjungos iniciatyvos. Jeigu administracija pareikštų jiems priekaištus dėl to, jie būtų asmeniškai už tai atsakingi.

Darbuotojas yra darbo vietoje, kadre sėdi, nepabėgęs, nerodomas juodas laukas. Čia įsijungia labai plati interpretacija.