M.Wizard ir K.Tarasevičiūtė tarp magijos ir realybės

- Abu gyvenate šiek tiek magiškame pasaulyje. Kokios Kalėdos ir Naujieji jums yra šventiškiausi? Kas magiško šiose šventėse?

Mantas: Aš gyvenu labiau žemiškame, ne magiškame pasaulyje, tad stengiuosi, kad mano kasdienybė būtų ypatinga. Man didžiausia magija, kad kiekviena diena yra kitokia. Išmokau džiaugtis paprastais ir kasdieniais dalykais: kavos puodelis, įdomus pokalbis, gera knyga ar filmas, smagus vakaras su draugais. Visi tie dalykai kaskart man yra kaip mažas stebuklas. Tad stebuklo sąvoką be jokios mistikos naudoju labai plačiai. O dėl švenčių - Kalėdos yra mano mėgstamiausia metų šventė. Nuo vaikystės man tai buvo kažkoks stebuklingas, nuostabus laikas.

Kristina: Kūčios nuo pat vaikystės man buvo mistiška šventė, kurią mano močiutė apipynė burtais ir legendomis. Buvau įtikinta, kad tą naktį po namus vaikšto artimųjų vėlės, kurių deramai paklausęs gali sužinoti ateitį. Tikėjau, kad tai burtų naktis, kai veikia norai, prašymai ir maldos. Kalėdos man visada buvo labiau saldainių, mandarinų ir lovoje žiūrimų filmų diena, nereikšmingi poilsiadieniai, kai sėdima prie stalo iki vaitojimų, kad dabar visi sustorėsime. Dabar vertinu tik  Kūčias, kurių metu galiu aplankyti senelius ar tėvus. Tai magiška šventė, kai pagaliau susirenka visa šeima, kai prisimenami visi brangūs žmonės, su kuriais gal ir nebe taip dažnai jau bendraujama. Tačiau labai gaila, kad tai tapo visiška komercija ir psichoze, kad net kartais pasakant, jog mano tėvai bus laimingiausi, jei aš grįšiu namo, kas nors perklausia: „O tai ką tu mamai nupirkai?“

- Kristina, o dabar per Kūčių vakarienę imiesi kokių nors burtų, padedančių nuspėti ateitį, būsimą vyrą, gyvenimą?

Kristina: Kūčių burtais tikėjau maždaug iki septyniolikos, tačiau jie man nieko įdomaus nerodydavo, matyt, todėl, kad nieko įdomaus ir nevyko. Burdavausi su vandeniu, žvake ir adata, šapeliais, tiesiog užrašydama norus, tikėjau susapnuotais sapnais. Nusivylusi šiomis apeigomis ėmiau daugiau dėmesio skirti savo intuicijai, kuri pasireikšdavo kur kas dažniau nei ši graži žiemos šventė.

- Iki švenčių liko nedaug. Turite laiko dovanų paieškoms? O gal jomis jau seniai pasirūpinote?

Kristina: Nors dovanų savo rankose dar nelaikau, jau esu numačiusi, ką kam noriu padovanoti. Tiesą pasakius, stengiuosi išklausyti savo mylimųjų norus ne tik šventėms artėjant, tad dovanų pirkimas man netampa kančia. Aš visada šią procedūrą gerai apmąstau. 

Mantas: Per daugelį metų išmokau planuotis laiką ir pavyksta jo rasti dovanų paieškoms. Nors neretai būna, kad tinkamas dovanas nuperku ir spalį arba bent jau nužiūriu, kas kuriam draugui ar šeimos nariui tiktų. Su kai kuriais brangiais žmonėmis, kurie taip pat sukasi pramogų versle ir per šventes dirba, kartais dovanomis apsikeičiame ir sausį.

- Jus, tokius magiškus, nustebinti tikriausiai nelengva. Kokia dovana iš tiesų išverstų iš koto?

Kristina: Mantas patvirtins, manęs nustebinti turbūt neįmanoma. Na, neįmanoma todėl, kad tai, kas mane stebina, mano kelyje nesimėto - tai kelionės. Labiausiai netekčiau žado, jei gaučiau kelionę... ir nesvarbu, ar į Turkiją, ar į Paryžių, ar į Druskinininkus, ar į Žibininkus. Kelionės, knygos, masažai, baseinai ir miškai man yra prabangos prekės. Norėčiau gauti šiemet ką nors „prabangaus“...

Mantas: Moku džiaugtis ir labai paprastais dalykais. Ir mane stebina (kartais geruoju, kartais bloguoju) daugybė paprastų dalykų ir žmonių. Visada džiaugiuosi ir smulkmenomis, neteikiu didelės reikšmės nei dovanos vertei, nei dydžiui. Man svarbu intencija ir dėmesys, kurį žmogus parodė. O mano artimieji žino, ko aš noriu ar ko reikia, ir visada taikliai parenka dovanas. Kartais net tiesiai šviesiai pasakau, ko labai laukčiau iš Kalėdų Senelio, pavyzdžiui, kad ir paprastos riešutų gliaudyklės.

- Kaip sutiksite šventes?

Kristina: Planavau prisijungti prie gyvenančių Vilniuje senelių šventiško stalo, tačiau gali būti, kad ir tai vienai nakčiai nuvyksiu aplankyti Palangoje gyvenančių tėvų. Viskas priklausys nuo išprotėjimo lygio prieš pat šventes ir kaip seksis pasiruošti kalėdiniams Martyno Levickio koncertams, kuriuose šiemet dalyvausiu ir aš. Naujuosius pasitiksime kartu su Mantu - dirbdami mano gimtajame krašte pajūryje. Naujieji man visuomet darbadienis, dėl kurio verta pasistengti.

Mantas: Tikiuosi, per šias šventes pavyks suderinti viską: planuoju pabūti su šeima, susitikti su brangiais draugais, taip pat numatyti keli renginiai. Yra tekę net per Kūčias dirbti - repetavome kalėdinį renginį iki išnaktų. Tai man jau gana įprastas švenčių planas, bet ir labai malonus, man smagu dirbti per šventes. Juk Kalėdos - magiškas laikas, o šventinę nuotaiką nešiojuosi širdyje.

- Mantai, kokių žinai Kalėdų burtų? Kokius esi išbandęs?

Esu skaitęs apie įvairius burtus ir magiškas tradicijas, bet į visus būrimus žiūriu gana atsargiai, o gal net skeptiškai. Nors vaikystėje labai laukiau kokio Kalėdų stebuklo. Neįtikėčiausias ir laukiamiausias dalykas man buvo tikėjimas, kad Kūčių naktį prabyla gyvuliai. Net dabar per Kūčias juokais pakalbinu savo šuniukę - o kas žino, gal ims ir atsakys ką. Nors stebuklas įvyko - mano papūgiukas Luidžis čiulba ir šneka kiekvieną vakarą.

- Kristina, tavo mylimasis Martynas Vaidotas nepavydi Mantui? Juk jūs su Mantu dirbdami praleidžiate daug laiko ir tikriausiai esate geri draugai?

- Mes su Martynu esame žmonės, kurie be galo myli savo profesijas ir stengiasi dėl jų. Mes nepavydime vienas kitam kolegų, nes žinome, kaip tie mūsų darbai dirbami, kokie yra meno ar pramogų verslo užkulisiai. Tačiau mes vienas kito pavydime savo profesijoms. Taip, būtent savo profesijoms.

- Negaila tau, Mantai, triukų metu „pjaustyti“ Kristinos? Nedreba ranka?

- Ranka dreba tik pirmųjų repeticijų metu. Bet ne dėl baimes, o dėl jaudulio sklandžiai atlikti triuką. Paskui viskas daug ramiau. Tikriausiai jau visi supranta, kad tai, ką rodome, yra tik iliuzija ir triukas, kuris kartais gali atrodyti tikroviškai. Visada rūpinuosi Kristinos saugumu atliekant triuką, jei kyla nors mažiausių abejonių, jo neatlieku.

- Kristina, kartais žiūrovams atrodo, kad mago partnerė yra tik graži scenos puošmena, padeda nukreipti dėmesį. Bet iš tiesų viskas kur kas sudėtingiau?

- Profesionali šokėja, kaip ir profesionali mago asistentė, privalo pasižymėti ištverme, disciplina, scenine patirtimi, išvaizda ir judesių tikslumu. Nors esame darę įvairaus pobūdžio triukų, baisiausiu laikau „Kubą“ ir tą kartą, kai per savo žioplumą dėžėje atsisėdusi ne taip, kaip reikėjo (nes maniau, ai, gal nieko čia tokio tas centimetras), pajutau kardo geležtę prie pat menties. Klaustrofobiška juoda maža erdvė ir dvylika baisiu garsu smingančių kardų per plauką nuo tavęs visam laikui išmokė, kad magijoje yra taip, kaip turi būti, ir jokios improvizacijos. Jei mergina turi mažų erdvių, tamsos, ugnies, aukščio baimių ar ištvermės ir kantrybės trūkumą, ji tiesiog niekada negalės dirbti mago asistente. Šioje srityje baimių nenugalėsi, o būsi tik dar labiau išgąsdinta.

- Mantas baigęs psichologijos studijas, tu, Kristina, esi profesionali balerina. Kiek jūsų specialybės padeda atliekant triukus?

Kristina: Džiaugiuosi, kad Mantas visada klausia patarimų, susijusių su sceniniais sprendimais, juk visgi esu profesionali baleto ir neoklasikos šokėja, neprofesionali liaudies artistė ir pradedančioji pedagogė choreografė. Bet į iliuzijos programos kūrimą nesikišu, nes nemanau, kad turiu tam kompetencijos. Techniškai mano išsilavinimas puošia triukų atlikimą, juk aš ne tik įlipu į dėžes, bet dar kiekvienam jų sukuriu choreografiją. Kadangi Mantas yra koordinuotas ir plastiškas, leidžiu moterims pasigėrėti jo partneriavimo sugebėjimu. Išduosiu paslaptį, jis geba padaryti puikius attitiude apvedimus dviem ir viena ranka, kas yra labai sunku, nes turi jausti partnerės ašį.

Mantas: Mano specialybė praverčia ne tik darbe, bet ir kiekvieną dieną, bendraujant su žmonėmis ir apskritai bandant pažinti save (kaip visi protingi žmonės žino, tai nėra lengvas uždavinys). Psichologija labai padeda bandant suprasti, kodėl vieni ar kiti žmonės elgiasi taip, kaip elgiasi. Artistui svarbu pamatyti ir suprasti savo žiūrovą. Psichologija padeda pajaučiant publiką ir nusprendžiant, kuris triukas jiems labiau patiktų. Tikriausiai čia panašiai kaip ir su muzika - skirtingos aplinkybės ar net nuotaika lemia skirtingą skonį. O sukurti kažką, kas sudomintų ir jauną, ir seną, kas prikaustytų skirtingų žmonių dėmesį, man yra sunkiausia ir įdomiausia šio darbo užduotis. Iliuzijos menas yra gana universalus - sudominantis ir brandų žmogų, ir vaiką.

- Kristina, domėjaisi magija visuomet ar su ja tave supažindino Mantas? Gal kada teko apsilankyti pas būrėją?

- Nepažįstu savo kartos atstovo, kuris, būdamas jaunuolis, savaitgaliais nebūtų žiūrėjęs televizijos laidų apie iliuzionistus ar nežinojo, kas toks Deividas Koperfildas (David Copperfield). Nepažįstu nebuvusio cirke, kur triukus rodydavo plastiškų rankų atstovai, ekvilibristai ar akrobatai. Tačiau niekada neįsivaizdavau, kad šis man nesuvokiamas menas kada atsiras mano gyvenime ir aš tapsiu ta mergina, kuri scenoje plačia šypsena geba pradingti ir vėl atsirasti, pasidalinti į dalis ir susiklijuoti ar akimirksniu persikelti į kitą vietą. Kalbant apie magiją, tą tikrają magiją, visada buvau raganiška, turėjau gerą nuojautą, mokėjau sumesti kortas, pasitikrinti, kaip čia man sekasi. O dabar norėčiau išgirsti ir nuomonę iš šalies, t.y. nueiti pas būrėją, tačiau vis neatrandu galimybių nukeliauti į tuos vienkiemius, kur slepiasi Lietuvos geriausiosios.

- Kaip vyksta jūsų pasiruošimas pasirodymams?

Mantas: Pasiruošimas turi daug etapų. Nuo idėjos, rekvizito gamybos iki jo įvaldymo. Visada turiu viziją, bet realybėje ne visas idėjas pavyksta įgyvendinti. Dažnai būna, kad triukas, kuriuo abejoju, ima ir sužavi žiūrovus, o triukas, kurį ilgai tobulinau ir ruošiau, ima ir nepalieka tokio įspūdžio. Be to, reikia daugybės pasirodymų, kol atrandu būdą, kaip įdomiai pateikti triuką publikai. Geras triuko atlikimas yra svarbesnis net nei jo paslaptis. Ruošdamas mūsų bendrus triukus visada pasitariu su Kristina, išklausau jos nuomonę. Gal ne visada paklausau jos patarimo, mūsų skoniai šiek tiek skirtingi, bet jos įžvalgas labai vertinu.

- Balerinos visuomet turi išlaikyti tobulą figūrą. Kristina, yra balerinoms draudžiamų maisto produktų sąrašas?

- Suvalgius bandelę iš manęs baleto artisto profesinis diplomas nebus atimtas, tad viskas priklauso nuo asmeninio suvokimo, savo kūno pažinimo ir įsiklausymo į jį. Kadangi mano darbo dienos planas dažnai keičiasi, neturiu pastovaus mitybos grafiko. Dažnai tenka valgyti chaotiškai, tačiau tuo visai nesididžiuoju. Galėčiau teigti, kad valgau viską, ką noriu, bet tai būtų netiesa, nes yra nemažai dalykų, kurių aš tiesiog nemėgstu. Galėčiau sakyti, kad valgau, kiek noriu, bet tai taip pat būtų melas, nes valgau tik kai galiu ar žinau, kad artimiausią valandą man nereikės labai smarkiai lankstytis, nebūsiu keliama ar nereikės kurti. Tad galiu pasakyti tik tiek, kad reikia sekti savo mitybą, stengtis valgyti tik tai, kas suteikia energijos, o ne slopina, ir, žinoma, nepersivalgyti.

- Ką pasižadėsite nuveikti ar pasiekti Naujųjų naktį? Tikite tokiais paskutinės metų nakties pažadais?

Mantas: Per Naujuosius apie lemtingus sprendimus negalvoju. Dažniausiai džiaugiuosi tuo vakaru, vykstančiu renginiu - stengiuosi kitiems ir sau padovanoti šventę. Žinoma, gerai yra pagalvoti apie savo gyvenimą, save, mąstant, ką galėtume patobulinti. Bet tai galima daryti bet kada, kad ir kovo 25-ąją. Svarbu yra pati intencija, geri tikslai ir noras tobulėti. Linkėčiau visiems tą vakarą ne rūpintis, kas yra negerai ar ką reikia keisti, ką remontuoti, tobulinti figūrą ar pradėti naują verslą, o pasidžiaugti tuo, ką turime ir ką gavome, ką turime šalia. Man atrodo, gyvename labai įdomiais laikais. Nė viena karta istorijoje neturėjo tiek komforto ir ištobulintų technologijų, kiek šiuolaikinis žmogus. Galbūt mes tik dar nemokame atsipalaiduoti ir pasidžiaugti šia akimirka. Visiems linkiu artėjančių švenčių proga - patiems būti stebuklu.

Kristina: Kažkada, kai buvau maža mergaitė, labai tikėjau paskutinę metų dieną sugalvotais norais. Kažkada... Dabar tiesiog palinkiu sau, kad ateinantys būtų geresni nei buvę, šiemet linkėsiu trigubai.

Dosjė

Darbas kartu: Mantas ir Kristina scenoje kartu jau nuo 2012 metų.

Karjera: Kristina - profesionali baleto ir neoklasikos šokėja, neprofesionali liaudies artistė ir pradedančioji pedagogė choreografė, Manto asistentė. Mantas – psichologas, renginių vedėjas, magas.

Didžiausia svajonė: Kristinai - gyventi taip, kaip norisi!

Mantui - kad ir toliau viskas klostytųsi gerai.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“