Deivė, sfinksas, „lemtinga moteris“: Gretos Garbo fenomenas

Jai buvo pranašaujama ilga, svaiginanti karjera, bet pasiekusi populiarumo viršūnę Greta Garbo pareiškė, kad nebesifilmuos ir žodį tęsėjo: per likusius 49 gyvenimo metus taip ir nepasirodė ekrane.

Kol gerbėjai laužė galvas, kodėl puikioji aktorė paliko kiną, o žurnalistai maldavo jos interviu, G.Garbo tyliai gyveno savo namuose Manhatane. Tik retkarčiais apsilankydavo „uždarose" bičiulių vakarienėse arba ilsėdavosi Europoje su senais draugais, tarp kurių buvo Sesilė de Rotšild ir Aristotelis Onasis. Bet didžioji jos gyvenimo dalis visuomenei liko paslaptis.

Mergaitė iš Švedijos

Greta Gustafson (slapyvardį „Garbo" ji pasirinks gerokai vėliau, jau persikėlusi į Holivudą) gimė Stokholme 1905 metų rugsėjo 18-ąją. Jos tėvai darbininkai sunkiai vertėsi augindami tris vaikus. Jų namas buvo toks mažytis, kad Greta su seserimi miegodavo virtuvėje.

Bet būsimoji Holivudo aktorė nenusimindavo: mergaitės vaizduotė piešdavo puikius šviesios ateities paveikslus. Gretai buvo vos 13, ir ji labai mėgo svajoti. Bet jau po metų tragiškas įvykis pakeitė visų šeimos narių gyvenimą - mirė Gretos mylimas tėtis, pagrindinis šeimos maitintojas.

Vaikams prisiėjo greitai suaugti, nes mamos atlyginimo katastrofiškai neužteko. Greta nutraukė mokslus, įsidarbino kirpykloje, o paskui - galanterijos parduotuvėje skrybėlaičių pardavėja. Greta uoliai dirbo ir net nusifilmavo keliuose parduotuvės reklamos filmukuose, o paskui ją pastebėjo režisierius Erikas Pečleris (Erik Petschler).

Jaunoje puikios išvaizdos merginoje jis įžvelgė aktorės potencialą ir pasiūlė nedidelį vaidmenį savo naujame filme. Greta sutiko ir būdama 17-os debiutavo didžiajame ekrane.

Įkvėpta pirmosios darbo filmavimo aikštelėje patirties, pradedančioji aktorė nusprendė įgyti profesinių įgūdžių Karališkojo dramo teatro mokykloje. Būtent čia ji susipažino su režisieriumi Moricu Stileriu (Mauritz Stiller), Charizmatiškas ir temperamentingas kino kūrėjas tiek susižavėjo jausminga ir patrauklia mergina, kad faktiškai ją pavertė savo mūza. Todėl pakviestas dirbti Holivude jis iškėlė sąlygą - arba Greta vyksta su juo, arba jis nepasirašo sutarties. Galop studija MGM nusileido ir 1925 m. birželį Moricas su savo globotine išplaukė į Ameriką.

Žvaigždės gimimas

Tačiau ten Holivudo debiutantų laukė nemalonus siurprizas - kino studija pasiliko sau teisę kviesti pagrindinių vaidmenų atlikėjus M.Stilerio filmuose, kurie bus filmuojami jos paviljonuose. Režisieriui norėjosi matyti kadre unikaliąją Gretą, o ne vieno tipo Holivudo kino žvaigždes, bet pasirinkimo nebuvo. M.Stileris sukūrė du filmus, kurie nesulaukė pasisekimo, o Greta bėgiojo po atrankas, bandydama svajonių fabrike atkreipti į save dėmesį.

Likimas pasirodė maloningas Gretai Garbo - ji pagaliau buvo pastebėta ir patvirtinta vienam iš pagrindinių vaidmenų filme „Srautas". O toliau viskas ėjosi kaip per sviestą: po pirmosios sėkmės Holivude pasipylė režisierių pasiūlymai. 4-me dešimtmetyje aktorė gavo galimybę ekrane įkūnyti garsiąją L.Tolstojaus heroję Aną Kareniną (iškart 2 kino juostose) ir šnipę šokėją Matą Hari.

Greta Garbo išties puikiai atlikdavo didingų ir subtilių, jausmais gyvenančių moterų vaidmenis: pavyzdžiui, jos Margarita Gotjė (iš filmo „Dama su kamelijomis" pagal A.Diuma romaną) buvo pripažinta vienu geriausių Holivude sukurtų klasikinių vaidmenų. Už jį G.Garbo buvo nominuota „Oskarui".

Įdomu, kad G.Garbo pradėjo karjerą kaip nebyliojo kino aktorė. Ekrane ji buvo tiesiog žavinga: visi jos judesiai, kūno kalba ir mimika buvo neįtikėtinai tikslūs ir saikingai ekspresyvūs. Bet 4-ojo deš. viduryje Holivude įvyko revoliucija: nebylųjį kiną galutinai išstūmė garsinis.

Po to daugelis ankstesnių dešimtmečių aktorių prarado buvusį populiarumą ir paklausą - netikėtai paaiškėjo, kad jų balsai visiškai neatitinka išvaizdos. Bet ne Gretos Garbo! Aktorės malonus žemas, šiek tiek prikimęs balsas harmoningai derėjo prie jos jausmingo įvaizdžio, todėl naujos kino epochos pradžia jai buvo kaip tik naudinga. Ir ji galėjo nusifilmuoti dar dešimtyse įvairių filmų, bet... 1941 m., kai Gretos Garbo sutartis su MGM baigėsi, aktorė su neįtikėtinu palengvėjimu, tarsi būtų labai seniai svajojusi apie tai, pasakė prodiuseriams: „Noriu pabūti viena", išėjo pro kino studijos vartus ir daugiau niekad nebegrįžo.

Sulaukusi 36-erių ji pavargo vaidinti kino žvaigždės Gretos Garbo vaidmenį ir pabandė tapti paprasta moterimi ir mėgautis gyvenimu. Tikriausiai ji būtų tai padariusi gerokai anksčiau, jei Didžiosios depresijos metais nebūtų žlugęs bankas, kuriame ji laikė visas savo santaupas. Trumpa frazė „Noriu pabūti viena" tapo viso jos gyvenimo devizu.

Šaltas undinės žavesys

Regis, visi, kam teko susipažinti su Greta Garbo, pasiduodavo jos kerams. Vien jos veidas buvo tobulybės įsikūnijimas. Amerikiečiai fotografijos ekspertai manė, kad Garbo veidas - unikalus, visos jo proporcijos -idealios, tobulos.

Rašytojas Tenesis Viljamsas G.Garbo užburiantį patrauklumą lygino su „šaltu undinės žavesiu". Simbolinę pravardę „sfinksas" G.Garbo gavo praktiškai iškart po atvykimo į Ameriką, ir ne tiek dėl mistinės savo herojų auros, kiek dėl santūrumo ir viešumo atsisakymo. Jai ši pravardė labai tiko dar ir todėl, kad ekrane G.Garbo skleisdavo magnetinės traukos pojūtį: jos veidas traukė net ne moteriškumu, o kažkokiu universaliu, belyčiu dievybės grožiu.

Du gyvenimai

Prisimindami G.Garbo 4-me dešimtmetyje daugelis jos pažįstamų tvirtino, kad jau tada ji bandė padaryti tai, kas viešam asmeniui yra neįmanoma: gyventi du gyvenimus, vieną - kinui, kitą - sau. Aktorės jėga slypėjo tame, kad ji buvo pasirengusi bet kurią akimirką atsisakyti karjeros Holivude.

Kino studijos vadovybei perspektyva prarasti tokią vertingą aktorę, tapusią MGM veidu, kėlė paniką. Taigi su ja buvo pasirašinėjamos pelningiausios sutartys, net buvo leidžiama rinktis scenarijus filmų, kuriuose ji norėtų vaidinti. Tai buvo didžiausios privilegijos, kurias ši kino studija kada nors suteikė savo globotiniams.

Greta Garbo profesija apsiribojo vien filmavimusi, jos neviliojo madingi Holivudo vakarėliai, kuriuose visada dalyvaudavo jos kolegos. Vietoj to aktorė mėgo vaikštinėti gamtoje, gryname ore - praktiškai instinktyviai ji rado tokį paprastą ir natūralų būdą „pabėgti" nuo intrigų ir Holivudo šurmulio. Dirbtinė Holivudo prabanga jai buvo visiškai svetima.

Nors legendinė aktorė taip ir neištekėjo, jai buvo priskiriama daugybė romanų. Tik kartą ji vos nesusiejo likimo su vyru, bet paskutinę akimirką persigalvojo. 1927 m., kelio į Holivudo olimpą pradžioje, filmavimo aikštelėje Greta susipažino su Džonu Gilbertu (John Gilbert), kuris jau buvo garsus aktorius. Jiedu buvo viena gražiausių Holivudo porų, o visuomenės grietinėlė nekantraudama laukė pranešimo apie jų sužadėtuves. Laukti prisiėjo visai neilgai: po kelių savaičių Dž.Gilbertas jai pasipiršo, o ji - netikėtai visiems, kas žinojo apie jos nepriklausomybės pomėgį - sutiko.

Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, nepaisant jausmų gražiam ir garsiam vyrui, perspektyva susisaistyti santuokos ryšiais G.Garbo glumino. Ji bandė save įveikti, bet nepasisekė. Dieną, kurią buvo sutartos vestuvės, aktorė atsikėlė anksti, tyliai, kad nepažadintų jaunikio, susirinko visus daiktus, sėdo į mašiną ir išvažiavo iš jo vilos.

Bet net supratęs, kad automobilyje buvo jo sužadėtinė, jis nepatikėjo, kad ji jį metė. Paskirtą valandą Dž.Gilbertas atvyko į bažnyčią. Laikas ėjo, bet G.Garbo taip ir negrįžo pas mylimąjį. Nei tą dieną, nei kada nors vėliau. Laisvė aktorei visada buvo viena didžiausių vertybių. Taip, įvairiais metais ji leisdavo laiką su garsiausiais kūrybinių profesijų vyrais ir moterimis, bet daugiau nieko neprisileido taip arti savęs kaip leido priartėti Džonui. Ir per visą karjerą aktorė neprisileido nė vieno biografo.

Tik G.Garbo mirus aikštėn iškilo kai kurios jos 49 metus trukusio gyvenimo savanoriškoje izoliacijoje detalės. Viena didžiausių Gretos paslapčių buvo susijusi su A.Hitleriu: kaip rašoma išslaptintuose dokumentuose, Vokietijos fiureris tiek žavėjosi G.Garbo darbais kine, kad net parašė jai laišką su prašymu susitikti asmeniškai.

Praktiškai iškart po to su moterimi susisiekė britų žvalgybos agentai ir pasiūlė jai bendradarbiauti. Aktorė sutiko ir kurį laiką perdavinėjo britams žinias apie nacius, su kuriais susipažindavo. Asmeninio susitikimo su A.Hitleriu taip ir neįvyko. Tačiau, kaip G.Garbo pasakojo vienai iš artimų draugių, vykdama į jį būtinai būtų į rankinuką įsidėjusi pistoletą, kad šūviu į širdį nužudytų šį baisų žmogų.

Greta Garbo ir šiandien lieka klasikinio Holivudo simbolis. Jos vaidmenys, išlikę kino juostose, niekada nesensta. Bet didžiausių savo paslapčių G.Garbo taip niekam ir neatskleidė,šventai saugojo savo asmeninį gyvenimą nuo pašalinių akių. Niekas nežinojo, ką ji veikia ir kaip gyvena, kai palieka filmavimo aikštelę.

Greta neduodavo interviu, nepozuodavo fotografams, neatsakinėdavo į gerbėjų laiškus ir nedraugavo su kitais aktoriais. Knygoje „Nebyliojo ekrano klasika" (1959 m.), skirtoje Holivudo žvaigždėms, autorius Džo Franklinas rašo, kad G.Garbo seniai nebesifilmuoja, ir išsako pageidavimą, kad geriau jau ir nebesifilmuotų.

„Dabar ji - legenda, bet jei vėl nusifilmuos, taps viso labo gera aktore". G.Garbo nugyveno ilgą gyvenimą, mirė 1990 metais, į kiną nebegrįžo. Taip ir liko legenda.