1 nuotr.Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) 2025 m. atliko 432 tyrimus dėl skelbimų portaluose ir socialiniuose tinkluose, kai buvo siūloma įsigyti maisto produktų.
Nustatyta, kad tik 26 proc. prekybą vykdžiusių subjektų turėjo VMVT išduotą leidimą vykdomai maisto tvarkymo veiklai, tačiau 74 proc. subjektų veiklą vykdė neteisėtai.
Pasak VMVT atstovės Aistės Prielgauskaitės, nustatytiems nelegaliai veiklą vykdantiems subjektams buvo išsiųsta informacija apie būtiną vykdomos maisto tvarkymo veiklos įregistravimą ir perspėjimas apie galimas sankcijas už nelegaliai vykdomą veiklą, buvo konsultuojama telefonu.
Didžioji dalis (74 proc.) tokių subjektų nusprendė toliau maisto tvarkymo veiklos nebevykdyti, t.y. veiklą nutraukė, 15 proc. - skelbimas užblokuotas, kuomet buvo kreiptasi į skelbimų portalo administratorių, 3 proc. - įregistravo maisto tvarkymo veiklą VMVT. 4 atvejais (1 proc.) buvo taikytos sankcijos.
„Vartotojus internetinėje erdvėje vilioja įvairūs pasiūlymai, tačiau svarbu suprasti, kad šios platformos nėra pritaikytos saugiai prekybai maistu, o pirkėjams kyla nemažai rizikų, reagavimas į pranešamus pažeidimus internetinėje erdvėje komplikuotas.
Ketindami įsigyti maisto produktus socialinėje erdvėje vartotojai rizikuoja, nes: neįmanoma patikrinti kokybės ir saugos; dažnai neįmanoma patikrinti pardavėjo legalumo. Pardavėjai slepiasi po netikrais duomenimis ar pseudonimais, todėl įvykus apsinuodijimui ar kilus ginčui surasti kaltininką tampa sudėtinga. Nėra kam grąžinti nekokybiškos prekės", - vardijo A.Prielgauskaitė.
VMVT akcentuoja, kad prekiauti internetu galima visais maisto produktais, tik svarbu, kad maistas būtų tinkamai laikomas ir saugus. Tam svarbu, kad patalpos būtų įrengtos laikantis higienos reikalavimų bei maistas tvarkomas taip, kad būtų užkirstas kelias kryžminiam užteršimui.
Maistui pakuoti ir kitaip su juo liestis leidžiama naudoti tik tam specialiai skirtas medžiagas ir gaminius, kurie yra saugūs ir atitinka teisės aktų reikalavimus.
Maisto produktai turi būti gabenami švariomis transporto priemonėmis ir (ar) konteineriais.
Kur būtina, maisto produktams pervežti naudojamose pervežimo priemonėse ir (ar) konteineriuose turi būti palaikoma maisto produktams laikyti tinkama temperatūra ir temperatūros valdymo įrenginys.
„Jeigu prekyba vykdoma internetu, t. y. yra galimybė nuotoliniu būdu įsigyti ar užsisakyti maisto produktus (pvz., įsidėti produktą į krepšelį, pateikti užsakymą telefonu, el. paštu, gauti užsakytą produktą į namus), t. y. sudaryti sutartį pagal organizuotą nuotolinę pirkimo - pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, turi būti registruota VMVT nuotolinės prekybos veikla - užsakomasis pardavimas paštu arba internetu", - paaiškino A.Prielgauskaitė ir pridūrė, kad maisto kokybę, taip pat ir pieno, pirmiausia kontroliuoja gamintojas, kuris jį įsigyja iš žaliavos tiekėjo.
Pavyzdžiui, pieno tyrimu pieno supirkimas yra nutraukiamas, kai jo kokybės rodikliai neatitinka reikalavimų.
VMVT pažymi, jeigu tris mėnesius bendro bakterijų skaičiaus ir somatinių ląstelių skaičiaus geometriniai vidurkiai viršija normas, tai užfiksavęs pieno supirkėjas stabdo pieno supirkimą ir turi apie tai informuoti VMVT.
Iki sustabdymo ūkininkui suteikiamas trijų mėnesių laikotarpis neatitikimų priežastims nustatyti ir imtis veiksmų pieno kokybės rezultatams pagerinti.
Tuo laikotarpiu už pieną, kuris neatitinka bendro bakterijų ar somatinių ląstelių skaičiaus geometrinio vidurkio, taikomos nuoskaitos, t. y. mokama mažesnė kaina už pieną.
