Reklamai normų nėra

Tadas Vidmantas (28) - nepriklausomas reklamų kūrėjas, režisierius ir scenaristas, kūrybinės įmonės „Sleepthinker“ įkūrėjas ir savininkas. Tadas kūrė reklamas vienoms didžiausių Lietuvos ir užsienio įmonių. Jo kurtos reklamos nuo supergalių suteikiančio gėrimo iki modernius įrenginius naudojančių miško žvėrių yra mistifikuotos, pagaulios, su didele doze energijos, humoro ir absurdo. „TV publikai“ T.Vidmantas pasakojo, kas yra reklama ir kaip ji mus veikia.

- Kas yra reklama - verslas ar menas?

- Viena geresnių abiejų šių dalykų kombinacijų. Ne geresnė už kiną, bet tikrai geresnė už populiariąją muziką. Be meno reklama būtų sausa ir neįdomi, o be verslo jos išvis nebūtų.

- Nuo ko prasidėjo jūsų, kaip reklamos kūrėjo, kelias?

- Nuo festivalio „Pravda 1 minutė“, kuriame laimėjau „Grand Prix“. Iš karto mane pakvietė dirbti LNK televizija, buvau kanalo savireklamos prodiuseris. Kurdavau tekstus ir idėjas filmų anonsams, savireklamos klipams, vėliau dirbau vienoje kompanijoje režisieriumi, o po metų pajutau, kad galiu dirbti pats sau.

- Ką svarbu žinoti, norint sukurti sėkmingą reklamą?

- Kadaise mėginau skaityti knygą apie rinkodarą... Mečiau po kelių puslapių, nes velniškai nuobodu buvo. Vis dėlto manau, kad tai subjektyvu: vieniems reikia kažką žinoti, kitiems užtenka jausti. Aš pasitikiu intuicija. Jei turiu idėją ir jaučiu, kad ji veiks, tai 98 proc. atvejų ji tikrai veiks. Taip pat visiškai skiriasi darbas kuriant reklamą televizijai ir internetui. Per televiziją reklamą šiaip ar taip parodys, o internete žmonės turi patys norėti ją pažiūrėti ir dar pasidalyti su draugais. Internetinės (vadinamosios virusinės) reklamos ir yra mano pagrindinė veikla. Kurdamas televizinę reklamą, aš net pailsiu, atsipalaiduoju.

- Ką manote apie lietuviškose televizijose rodomas reklamas ir jų kokybę? Kuo skiriasi lietuviškose televizijose rodomos reklamos nuo, tarkim, britų, amerikiečių televizijose sukamų reklaminių klipų?

- Padirbęs šioje sferoje suprantu, kad reklamų kokybė ne visada priklauso nuo reklamų kūrėjų. Taip, neretai ir jie nesąmonių prirašo, bet sprendžiamąjį balsą vis tiek turi klientas. Kuo jis bus bailesnis, tuo reklama bus prastesnė ir nuobodesnė. Amerikiečių ir britų reklamos skiriasi visų pirma tuo, kad yra brangesnės (o tai reiškia efektingesnės vizualiai), ir tuo, kad daugiau jų būna tikrai drąsios, įdomios, smagios, įsimenančios.

- Kokį laikotarpį šiandien išgyvena televizija? Kodėl didžioji dalis jaunimo net neturi televizoriaus? Kas jums yra televizorius?

- Televizijos nežiūriu ir aš. Manau, ji išgyvena permainų laikotarpį. Jei nesikeis ir nesitaikys prie vartotojo, bus užmiršta. Kalbu apie tą linijinį laidų transliavimą. Jei pavėlavai grįžti namo laiku, savo serialo seriją pražiopsojai... O internete ją gali pažiūrėti bet kada, kiek nori kartų. Tokia darosi ir televizija. Ribos tarp televizijos ir interneto po truputį trinasi. Bet tik todėl, kad televizijos nori lygiuotis į internetą, ne atvirkščiai.

- Kokios interesų grupės, kokio amžiaus žmonės yra paveikiausi reklamos atžvilgiu?

- Priklauso nuo reklamos. Gera reklama paveiks tuos, kuriuos reikia, prastesnė nepaveiks nieko. Jei reikėtų kažką išskirti, tuomet manyčiau, kad vaikus lengviausia paveikti. Dabar Lietuvoje kaip tik ir vyksta puikus manipuliavimo vaikais pavyzdys... Kalbu apie vieno prekybos tinklo akciją.

- Tam tikra dalis reklamų tapo mini serialais. Kas sunkiau: sukurti serialo tipo kūrinį ar sugalvoti naują, visiškai kitą, istoriją?

- Sunkiau yra sukurti ką nors visiškai naujo. Sukurti serialą ar dar vieną jo seriją tikrai nėra sunku. Be to, jos visad filmuojamos po kelias, beveik niekad po vieną. Taip gerokai pigiau.

- Nemaža dalis reklamų dėl įvairių priežasčių yra cenzūruojamos ir neleidžiamos į televizijos eterį. Kaip manote, ar būtina laikytis tam tikrų standartų kuriant reklamą ir apie ką mąsto reklamos kūrėjai, kurdami šokiruojančius vaizdus? Gal gyvename tokiais laikais, kai apskritai sunku patraukti dėmesį ir sudominti?

- Televizijoje standartai ir taisyklės yra būtini. Internete viskas priklauso nuo kūrėjų sąžinės ir sugedimo laipsnio... Be abejo, sudominti, atkreipti dėmesį darosi vis sunkiau, nes visi visko matę.

- Nuo ko prasideda reklamos kūrimo procesas?

- Nuo idėjos generavimo. Bet tai nevyksta sėdint ir laužant galvą. Bent jau aš tiesiog duodu smegenims užduotį ir palieku ją ten kelioms dienoms. Jei per tas dienas nei lauke, nei lovoje, nei duše į galvą nešauna idėja reklamai, jos ir nedarau. Apie tokį variantą visada įspėju klientą iš anksto. Bet taip nutinka retai. Kai idėja jau yra ir ji patinka klientui, rašomas detalus scenarijus, prasideda gamyba.

- Kokios temos, vaizdai, šūkiai, spalvos, garsas yra paveikiausia? Kokia spalva, šūkis, garsas ar vaizdas gali būti laikoma jūsų vizitine kortele?

- Labai sunkus klausimas. Nėra taisyklių. Ir kas suveikė vieną kartą, nebūtinai suveiks antrą... Savo vizitinės kortelės turbūt neturiu. Stengiuosi reklamas daryti kuo įvairesnes, kad neatrodytų, jog jos vieno žmogaus darytos. Galbūt taip tik man atrodo, artimi žmonės vis tiek visuose darbuose mane atpažįsta.

- Kuriate įvairių žanrų reklamas, animacinius filmukus, įvairias vaizdo istorijas. Ką sunkiausia sukurti? Ir kur dar norėtumėte save išbandyti? Jeigu kurtumėte viso metražo filmą, apie ką jis būtų?

- Sunkiausia sukurti virusinę reklamą. Tokią, kuri būtų ir reklama, ir dar tokia, apie kurią visi kalbėtų, vieni kitiems siuntinėtų. Bet tokias kurti įdomiausia. Apie viso metro filmą galvoju vis dažniau. Apie ką jis bus, dar negaliu pasakyti. Matyt, ta idėja pati vieną dieną šaus į galvą.

- Ar kurdamas reklamą vadovaujatės tam tikromis teorijomis, psichologijos principais, ar kliaujatės nuojauta? Koks jūsų santykis su publika, žiūrovais?

- Tik nuojauta. Knygos ir teorijos kelia nuobodulį. Techninių dalykų, be abejo, mokiausi ir tebesimokau, bet idėjų stengiuosi į jokius rėmus nespausti. Su publika, žiūrovais sutariu draugiškai, šiltai. Bendrauju feisbuke, atsakau į kiekvieną elektroninį laišką.

- Kokiu savo darbu labiausiai didžiuojatės?

- Turiu kelis mėgstamus, bet neturiu vieno, kurį mėgčiau labiausiai. Paprastai tai būna paskutinis, kurį būnu padaręs. Jį labiausiai mėgstu iki kito.

- Ar turite kokius nors pavyzdinius reklamos kūrėjus, į kuriuos lygiuojatės?

- Ne, netgi nežinau apie juos. Tačiau mokausi iš kai kurių režisierių. Mišelis Gondri (Michel Gondry), Denis Boilas (Danny Boyle), Žanas Pjeras Žionė (Jean-Pierre Jeunet), Stenlis Kubrikas (Stanley Kubrick), Deividas Linčas (David Lynch). Šiaip, ką aš darau, yra gana nauja. Reklamos versle nėra įprasta, kad vienas žmogus reklamą sugalvotų ir pats ją režisuotų. Dažniausiai tai daro atskiri žmonės, net atskiros kompanijos. Bet man tokia, nors ir labai sena, įprasta, praktika atrodo klaidinga. Bandau keisti nusistovėjusias normas.

- Kuriate ir socialines reklamas, tokio tipo reklamos sunkiai prasiskina kelią į televiziją. Ar viskas gyvenime yra tik komercija? Ar darbas su verslo klientais, užsakovais neužgožia kūrybiškumo?

- Ne, darbas su verslo klientais tikrai neužgožia kūrybiškumo. Kaip ir sakiau, dabar kuriu tik tas reklamas, kurias man pačiam smagu kurti. Bendrauju tik su tais klientais, kurie duoda laisvę daryti, ką noriu. Ir tikrai ne viskas yra tik komercija. Esu prisidėjęs prie keleto socialinių iniciatyvų, padaręs darbų nemokamai. Tai darysiu ir ateityje. Bet, žinoma, pirmiausia tenka vykdyti įsipareigojimus komerciniams klientams, o tik paskui, jei lieka laiko, galima imtis kitų.

Labai mėgstu savo darbą ir džiaugiuosi, kad sugebėjau save šitoje nišoje atrasti. Niekada nesijaučiu, kad dirbčiau. Tiesiog darau, ką labiausiai mėgstu.