1 nuotr.Antradienį mirė legendinis vengrų kino režisierius Bela Tarras, visame pasaulyje žinomas dėl savo ilgų kadrų, monochromatinės stilistikos ir niūrių peizažų vaizdavimo didžiajame ekrane. Režisieriui buvo 70 metų.
Apie jo mirtį pranešė Vengrijos nacionalinė naujienų agentūra MTI, remdamasi režisieriaus Bence'o Fliegaufo pareiškimu, kuris buvo paskelbtas šeimos vardu.
„Su dideliu liūdesiu pranešame, kad šį rytą po ilgos ir sunkios ligos mirė kino režisierius Bela Tarras“, – pareiškimą citavo Vengrijos naujienų portalas „Telex“.
B. Tarras gimė 1955 m. pietų Vengrijos mieste Pėče, kuriame įsikūręs vienas šalies didžiausių ir seniausių šalies universitetų.
Kurti mėgėjiškus filmus su tėvo dovanota vaizdo kamera jis pradėjo būdamas 16-os metų.
Vėliau B. Tarras prisijungė prie garsiausios Vengrijos eksperimentinio kino studijos „Bela Balazs Studio“, kuri jam suteikė sąlygas 1977 m. sukurti savo pirmąjį pilnametražį filmą „Šeimos lizdas“.
Jis režisavo pirmąjį Vengrijos nepriklausomą pilnametražį filmą „Prakeiksmas“, kuris buvo parodytas 1988 m. Berlyno tarptautiniame kino festivalyje.
Filmo scenarijų B. Tarras parašė kartu su 2025 m. Nobelio literatūros premijos laureatu Laszlo Krasznahorkai, su kuriuo jis dažnai bendradarbiavo.
Režisierių labiausiai išgarsino filmas „Šėtoniškasis tango“ (1994 m.) – septynių valandų epopėja apie komunizmo žlugimą Rytų Europoje ir jo materialinį bei dvasinį nuosmukį.
Filmas buvo sukurtas pagal vieną žinomiausių L. Krasznahorkai romanų tuo pačiu pavadinimu.
2011 m. baigęs kurti savo paskutinįjį pilnametražį filmą „Turino arklys“, B. Tarr paskelbė apie savo pasitraukimą iš kino, nors vėliau dar sukūrė du trumpametražius filmus (2017 ir 2019 m.).
Paskutiniais gyvenimo metais B. Tarras savo laiką skyrė naujos kartos režisierių ugdymui: dėstė keliose kino akademijose Vengrijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.
„Aš padariau viską, ką norėjau“, – 2019 m. interviu vengrų savaitraščiui „HVG“ sakė jis.
