Atidėliojamas gyvenimas: kaip būti laimingam dabar

Našumo kultūra skatina begalinį planavimą. Sudarinėjame slaptų norų sąrašus, keliame naujus tikslus, nepasiekę senų, ruošiamės didesnei sėkmei, kai pagaliau bus galima pasireikšti visa jėga...

Ir kartais taip panyrame į ateitį, kad pamirštame dabartį, kasdieninius reikalus ir pomėgius. Kodėl tai vyksta? Kaip pradėti mėgautis kiekviena gyvenimo diena, neatidėliojant jos neva labiau tinkamam laikui?

Laukti negalima džiaugtis

Psichologai šį reiškinį vadina „atvykimo klaida" - įsitikinimu, kad laimė ateis po kito laimėjimo. Terminą pasiūlė psichologas Talis Ben Šacharas (Tal Ben Shahar), aprašęs daugeliui pažįstamą scenarijų: manome, kad tikrasis gyvenimas prasidės, kai pasiseks įveikti dar vieną uždavinį.

Reikia tik palūkėti, kol baigsiu universitetą, būsiu paaukštintas naujame darbe, persikelsiu gyventi prie jūros, ir tada viskas bus kitaip...

Kodėl smegenims labiau patinka „vėliau", o ne „dabar"

Ne vieną tūkstantmetį mūsų protėviams reikėdavo iš anksto numatyti ir pastebėti potencialias grėsmes ir galimybes. Trumpai tariant, evoliucija mūsų smegenyse įtvirtino gebėjimą sutelkti dėmesį į kitą žingsnį, o ne į dabarties akimirką.

Šiuolaikiniai tyrinėjimai patvirtina šią teoriją. Pagal turimus duomenis dopamino lygis pasiekia piką laukiant apdovanojimo, o ne jį gaunant. Šis kažko džiaugsmingo ir malonaus laukimas žmonėms visais laikais padėdavo išgyventi sunkius laikotarpius.

Panašiai veikia ir hedonistinės adaptacijos fenomenas. Net svarbūs įvykiai - santuoka su mylimu žmogumi, paaukštinimas darbe, stambus laimėjimas loterijoje - džiugina neilgai. Smegenys pripranta prie malonių patirčių, nauja situacija tampa kasdienybe.

Paskui grįžtame į pradinį tašką ir imame ieškoti kito tikslo, kuris mums suteiks laimės. Taigi dėmesys nuolatos krypsta į ateitį, o dabartis nebesukelia pasitenkinimo ar džiaugsmo.

Atidėto gyvenimo sindromas

Mitą, kad „teisingas" gyvenimas prasidės vėliau, maitina šiuolaikinės švietimo ir karjeros sistemų struktūra. Judame nuo mokyklinių pažymių prie diplomų, nuo diplomų prie premijų darbe, nuo premijų darbe prie kitų sėkmingumo rodiklių. Štai ir išeina, kad kiekvienas žingsnis yra vertinamas kaip pasirengimas svarbesniam etapui.

O kaip būti laimingiems čia ir dabar?

1. Pirmas būdas išardyti šią klastingą grandinę - atkreipti dėmesį į žodžius, kuriais apibūdiname savo veiksmus. Tokios frazės kaip „kai tik užbaigsiu šį projektą" arba „kai išsiaiškinsiu šį klausimą" nepastebimai formuoja pereinamojo laikotarpio pojūtį, todėl psichologai pataria jų vengti.

2. Vienas iš praktiškų būdų kovoti su įpročiu atidėlioti - testas „mirties patale". Paklauskite savęs: kurią šios dienos akimirką norėtumėte patirti dar kartą, jeigu žinotumėte, kad laiko turite mažai? Toks paprastas būdas padeda pastebėti svarbias detales.

3. Dar vienas būdas - kelionė mintimis atgal. Prisiminus save jaunesnio amžiaus nesunku suprasti, kad dabartinė versija turi patirties ir laisvės, apie kurias anuomet buvo galima tik svajoti. Taip pamatysite, kad kai kurie tikslai iš tiesų jau yra pasiekti.

4. Galop galima išmėginti dėkingumo praktiką. Tyrimai rodo, kad reguliariai fiksuojant dalykus, kurie kelia džiaugsmą ir pasididžiavimą, bendras laimės lygis ir atsparumas stresui didėja. Dėkokite sau ir aplinkiniam pasauliui už įvairiausius dalykus - už ryto mankštą, saulėtą dieną, vadovo pagyrimą, iš mylimo žmogaus gautą dovaną. Laimė toli gražu ne visada slypi grandioziniuose dalykuose.

„Idealus" gyvenimas prasideda ne nuo pirmadienio, Naujųjų metų ar kito taško gyvenimo horizonte. Jis susideda iš įprastų dienų, kurių įpratome nevertinti. Sutelkę dėmesį į dabartį, nustosite ją laikyti pasirengimo etapu ir pradėsite joje įžvelgti didelių ir mažų pliusų.