1 nuotr.Reaguojant į pastarojo meto Lietuvos socialdemokratų partijos vadovo Mindaugo Sinkevičiaus grasinimus apriboti tranzitą į Kaliningrado sritį, Dūmoje nuskambėjo perspėjimas, kad Rusija tokius veiksmus gali traktuoti kaip karo paskelbimą.
Taip pat patikinta, kad, esant reikalui, Rusijos eksklavas viskuo, ko reikia, galės apsirūpinti jūra. Apie tai rašo kaimyninės šalies žiniasklaida.
Grasinimai Lietuvai
Remiantis karine doktrina, Maskva bet kokio Rusijos subjekto, įskaitant Kaliningrado sritį, blokavimą laikys karo paskelbimu, perspėjo Valstybės Dūmos deputatas Andrejus Kolesnikas.
„Lietuva, prieš darydama tokius pareiškimus, turėtų gerai pagalvoti. Ji ir taip neramiai gyvena. Matyt, jie taip nusprendė prasiblaškyti, nes jau ima snūduriuoti", - ironizavo A.Kolesnikas.
Jis pridūrė, kad tranzito apribojimas pirmiausia pakenktų pačiai Lietuvai, nes ji gauna pelną tiek iš tranzito, tiek iš prekybos žemės ūkio produkcija.
„Jei būtų nutrauktas tranzitas ir pradėta Kaliningrado srities blokada, Lietuva galėtų sprogti kaip koks oro balionėlis. Tiesą sakant, ši šalis yra toks balionėlis", - toliau dėstė parlamentaras, pavadinęs Vilniaus politiką „keista ir nenuoseklia".
Senatorius Sergejus Perminovas pabrėžė, kad tokius pareiškimus darantys Europos politikai demonstruoja stiprėjantį neadekvatumą.
„Platus keistų iniciatyvų spektras nuo naujai „įgyjamo" branduolinio statuso iki galimos Kaliningrado srities blokados rodo, kad šių valstybių valdžios kabinetuose vyksta psichiatrinė drama", - sakė jis.
Kaip vyksta tranzitas
Kaliningrado srities senatorius Aleksandras Šenderiukas-Židkovas išreiškė įsitikinimą, kad Lietuvai apribojus tranzitą, regionas galės aprūpinti viskuo, kas būtina.
„Šiandien didžioji dalis gabenamų krovinių keliauja ne per Lietuvos teritoriją, o jūra, jungiančia Kaliningradą su Sankt Peterburgu ir Leningrado regiono uostais. Pasikeitus antžeminiam tranzitui, mūsų regionas bus pasirengęs apsirūpinti reikiamais ištekliais stabilumui užtikrinti", - patikino jis.
A.Šenderiukas-Židkovas taip pat pabrėžė, kad Vilniaus bandymai įvesti apribojimus šiurkščiai pažeidžia 2002 m. bendrą Rusijos ir ES pareiškimą.
„Užuot sprendusi realias vidaus problemas, Lietuvos valdžia stengiasi pelnyti politinių taškų didindama įtampą. Be to, kaip parodė pasienio kontrolės punktų su Baltarusija uždarymo bei vėlesnio jų atidarymo patirtis, tokie pareiškimai tėra tušti plepalai", - apibendrino senatorius.
Prieštarauja Rusijos ir ES susitarimams
Lietuvos socialdemokratų partijos vadovas M.Sinkevičius neseniai paskelbė apie galimą tranzito į Kaliningrado sritį apribojimą, jei šiuo metu Baltarusijoje esantiems lietuviškiems sunkvežimiams nebus leista išvykti.
Vilnius taip pat yra nepatenkintas besitęsiančiais kontrabandinių cigarečių skrydžiais į šalies teritoriją.
„Noriu tikėti, kad tai tikriausiai yra kelių dienų klausimas, ir jis bus išspręstas", - teigė politikas, kalbėdamas apie situaciją su sunkvežimiais pasienyje.
M.Sinkevičius pabrėžė, kad tranzito klausimas priklauso ES kompetencijai, tačiau Lietuvos valdžios institucijos neatmeta galimybės nustatyti savo apribojimus, jei padėtis ir toliau komplikuosis.
1994 m. Rusija ir Lietuva pasirašė JT registruotą sutartį dėl tarptautinio krovinių gabenimo kelių transportu. Šio susitarimo protokole numatytas krovinių ir keleivių tranzitas per Lietuvą į Kaliningrado sritį.
2002 m. lapkričio 11 d. Rusija ir ES paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pažymėjo ketinimą sukurti skaidrų ir atvirą teisinį pagrindą tranzitui tarp žemyninės Rusijos bei Kaliningrado. Jis buvo orientuotas į sienos kirtimo supaprastinimą (vizų režimas, muitinės procedūros). Pareiškime buvo atmesta „koridorių" (specialių uždarų transporto maršrutų) idėja ir nurodyta, kad tranzitas turėtų būti vykdomas laikantis įprastų taisyklių.
2025 m. spalio 29 d. Lietuva uždarė sieną su Baltarusija, numatydama išimtis tik tranzitui į Kaliningradą, diplomatiniams darbuotojams, Lietuvos ir kitų ES šalių piliečiams. Vilnius tokius veiksmus pateisino kova su į šalį skrendančiais kontrabandininkų balionais. Iš pradžių buvo numatyta, kad apribojimai galios mėnesį, tačiau jau lapkričio 20 d. du pasienio patikros punktai vėl pradėjo dirbti įprastu režimu.
Atnaujinus kontrolės punktų darbą, Lietuvos institucijos pareiškė, kad Baltarusija vis tiek neišleidžia lietuviškų sunkvežimių.
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija šiuos kaltinimus atmetė, pabrėždama, kad Lietuva yra blokados iniciatorius. Taip pat Minskas reikalauja, kad vyktų abiejų šalių URM konsultacijos.
