Siekia pripažinti čerkesų genocidą

Prieš ją buvo surengta spaudos konferencija, kurioje pasisakė čerkesų tautos atstovai - Ijadas Jogaras ir Orhanas Barsikas, Čečėnijos Ičkerijos Respublikos ministras pirmininkas Achmedas Zakajevas, visuomenininkas Adas Jokūbauskas bei Lietuvos Seimo nariai - Audronius Ažubalis ir Žygimantas Pavilionis.

Buvo priminta tai, apie ką rašė „Vakaro žinios" - čerkesų tautos genocidas yra nutylėta, tačiau lietuviams, kurie irgi patyrė tremtį bei represijas, puikiai suvokiama problema.

Kol kas šį genocidą 2011 m. pripažino Sakartvelas ir 2025 m. - Ukraina. Tačiau šios šalys kariavo arba kariauja su Rusija, todėl Lietuvos pripažinimas pasauliniame kontekste būtų vertinamas kiek kitaip ir, pasak renginio dalyvių, taptų paskata apie patiriamus sunkumus bei persekiojimus garsiau kalbėti ne tik Rusijos, bet ir kitų hegemonų pavergtoms tautoms.

O.Barsikas padėkojo Lietuvai už galimybę plačiau papasakoti apie Rusijos daromus nusikaltimus mažųjų tautų atžvilgiu.

Pasak jo, rusai ne tik okupavo kaukaziečių žemes, bet ir juos žudo, trina jų istoriją bei kultūrą, naudojasi jų žemės turtais, o pačią teritoriją išnaudoja kaip placdarmą tolesnei ekspansijai. „Didelė Rusija - didelė problema, maža Rusija - maža problema", - pabrėžė čerkesas.

Jam antrino I.Jogaras, kuris Rusijos veiksmus prilygino nusikaltimams žmoniškumui. Pasak jo, problemas paviešinimas jau didina tikimybę, kad pavyks užkardyti tolesnius nusikalstamus rusų veiksmus, būtų jie daromi čerkesų ar ukrainiečių atžvilgiu.

O jeigu genocidas bus pripažintas, tai sustiprins čerkesų pozicijas kovoje už savo tautinio identiteto, religijos ir kultūros išsaugojimą.

A.Zakajevas pabrėžė, kad tuos pačius metodus, kurios rusai taikė naikindami Kaukazo tautas, jie šiuo metu naudoja Ukrainoje, todėl tarptautinė bendruomenė nebegali apsimesti, kad „nieko nevyksta".

Pasak jo, rusai turi aiškiai pajusti, kaip neigiamai į juos žiūri pasaulinė visuomenė. „Kol rusai neatsisakys savo teroristinės praeities, neatsiribos nuo jos, jie neturi jokios ateities", - teigė A.Zakajevas.

Pasak jo, Baltijos šalys, kadangi išgyveno Rusijos okupaciją, puikiai supranta, ką tai reiškia, o Kaukazo tautų genocido pripažinimas leistų situaciją geriau suvokti ir po Rusijos priespauda negyvenusioms tautoms.

Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad jeigu ES ir NATO nare esanti Lietuva pripažintų genocidą, tai galėtų paskatinti analogiškai pasielgti ir kitas Europos šalis bei būtų signalas Rusijai, jog jeigu ji ir toliau nepaisys kitų tautų teisių, anksčiau ar vėliau, bet turės už tai atsakyti.

Pasak jų, Rusija su savo agresyvia politika jau nuo senų laikų yra tarsi „vėžys", parazituojantis aplinkinių valstybių ir tautų sąskaita, todėl šio „vėžio" plitimą būtina užkardyti.

A.Zakajevas prisiminė, kad 2000 m. Europos Taryba priėmė rezoliuciją dėl Rusijos nusikaltimų Čečėnijoje.

2004 m. Europos Parlamentas priėmė dar vieną rezoliuciją ir paragino Europos šalis pripažinti XX a. viduryje vykdytą čečėnų-ingušų genocidą, tačiau toliau skambių pareiškimų taip ir nebuvo nueita.

„Toks europiečių nuolaidžiavimas paskatino tolesnę Rusijos agresiją, todėl jeigu ši šalis nebus visuotinai pasmerkta ir tarptautiniu mastu priversta atsakyti už savo veiksmus, ji nesustos ir nukentės dar ne viena tauta", - situaciją apibendrino čečėnas.