Prastėjanti derybinė Kijevo pozicija

Niūros perspektyvos

Pasak NYT, prieš kelias dienas nuskambėjęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimas apie visišką Pokrovsko (Krasnoarmeisko) kontrolės perėmimą gali būti pirmalaikis, tačiau tai nepaneigia pastaruoju metu ryškėjančio Maskvos pranašumo fronte.

„V.Putino pareiškimai, net jei jie buvo per daug ankstyvi, pabrėžia įtakos jo požiūriui į derybas turintį veiksnį - Rusijos pajėgos žengia į priekį", - rašo grupė amerikiečių leidinio autorių.

Žurnalistų kalbintas Suomijos ekspertinės grupės „Black Bird Group" ekspertas Emilis Kastehelmis (Emil Kastehelmi) pridūrė, kad Ukraina dar nepasiekė kapituliacijos taško, tačiau jau atrodo pakankamai silpna, jog būtų galima bandyti primesti jai taikos sąlygas.

„Ukrainos ateitis atrodo labai niūri. Nematau aiškios išeities", - pabrėžė E.Kastehelmis.

Ukrainos karys, vardu Igoris, pokalbyje su leidiniu atviravo, kad pastarosiomis savaitėmis dėl karių išsekimo frontas pradėjo byrėti. Jis pridūrė, jog, jo nuomone, Rusija taikos derybose blefuoja ir toliau naudosis galimybe daryti spaudimą.

„Bloomberg" pažymi, kad konfliktas, tikriausiai, pasiekė lemiamą fazę. Agentūros apžvalgininkai mano, jog JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), jei jam nepavyktų susitarti, paliktų Europą savarankiškai spręsti su karu susijusius klausimus.

Nuogąstavimus dėl to sustiprino neseniai paskelbta atnaujinta JAV nacionalinio saugumo strategija. Dokumente teigiama, kad didžioji dauguma europiečių nori taikos, tačiau tai praktiškai neatsispindi politikoje, nes vyriausybės kenkia demokratiniams procesams.

Be to, strategijoje išsamiau kalbama apie JAV viziją dėl NATO ir galimą „atvirų durų" principo pabaigą.

„Pažadai stovėti „petys į petį" nėra strategija. JAV pasitraukus, Europa turės spręsti, ar ji gali toliau padėti Ukrainai kariniu ir finansiniu požiūriu", - pabrėžė buvęs Didžiosios Britanijos karo atašė Maskvoje ir Kijeve Džonas Formanas (John Foreman).

Kokios derybos vyksta šiuo metu

Gruodį Vašingtonas galimą taikos planą atskirai aptarė su Kijevu ir Maskva. JAV žiniasklaida teigė, kad jo pagrindu tapo Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovo Kirilo Dmitrijevo, kuris spalio pabaigoje Floridoje susitiko su D.Trampo specialiuoju pasiuntiniu Stivu Vitkofu (Steve Witkoff), pasiūlymai.

Vėliau, po JAV ir Ukrainos delegacijų konsultacijų Šveicarijoje ir Floridoje, 28 plano punktai buvo perdaryti į keturis atskirus dokumentus.

Pasak Kremliaus, jie buvo aptarti per penkias valandas trukusį S.Vitkofo ir V.Putino susitikimą Maskvoje gruodžio 2 d. V.Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas patikslino, kad V.Putinas patvirtino esąs pasirengęs su kažkuo sutikti, tačiau kompromisinis variantas dar nerastas.

Tiek Ukrainos, tiek Rusijos pusės kaip pagrindinį derybų trikdį pažymėjo teritorinį klausimą.

Vėliau V.Ušakovas užsiminė, kad galutinį planą galėtų parengti D.Trampo žentas Džaredas Kušneris (Jared Kushner), dalyvavęs derybose su ukrainiečiais ir V.Putinu, taip pat sudarant taikos susitarimą Gazos Ruože.

Gruodžio 5 d. S.Vitkofas ir Dž.Kušneris Floridoje susitiko su Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi Rustemu Umerovu bei Generalinio štabo viršininku Andrijumi Gnatovu.

Po susitikimo JAV valstybės departamentas paskelbė, kad šalys sutarė dėl galimos Ukrainos saugumo sistemos ir jos atgrasymo pajėgų, jeigu būtų pasiektas susitarimas.

Gruodžio 6 d. telefonu prie derybų Floridoje prisijungė V.Zelenskis. Pasak Ukrainos prezidento, įvyko esminis ir konstruktyvus pokalbis apie dalykus, galinčius sustabdyti tolesnes kovas.

Tą pačią dieną Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato vadovas Kyrylo Budanovas prisiminė, kad lapkritį jis surengė puikias derybas su Rusijos ir Amerikos delegacijomis Abu Dabyje (JAE). Visgi jis neatskleidė diskusijos detalių ir galimų kitų temų.

„Visos derybos turėtų vykti šešėlyje. Jūs nenorite, kad mes jas sužlugdytume", - juokavo K.Budanovas.

Kaip anksčiau nurodė V.Putinas, šalys minėtoje platformoje diskutavo apie apsikeitimą karo belaisviais.

Planuoja naują paramą

Nepaisant kalbų apie taiką, JAV karinio departamento biudžeto projekte numatyta 2026 ir 2027 m. paramai Ukrainai skirti šimtus milijonų dolerių.

Tai teigiama paskelbtame dokumente, balsavimas dėl kurio Kongrese prasidės šią savaitę.

„2026 fiskaliniais metais - 400 mln. JAV dolerių, 2027 fiskaliniais metais - dar 400 mln. JAV dolerių", - rašoma jame.

Be to, įstatymo projekte numatytas įpareigojimas Pentagono vadovui pranešti Atstovų Rūmams ir Senatui dėl žvalgybos informacijos teikimo Ukrainai sustabdymo arba nutraukimo.