1 nuotr.Penktadienį Pentagonas pristatė naują strategiją, pagal kurią JAV kariuomenė prioritetą teiks šalies saugumui ir Kinijos atgrasymui, o sąjungininkams Europoje ir kitur suteiks ribotą paramą.
2026 m. Nacionalinėje gynybos strategijoje (NDS) atitolstama nuo ankstesnės Pentagono politikos tiek pabrėžiant, kad sąjungininkams teks didesnė našta ir mažiau Vašingtono paramos, tiek švelninant toną Kinijos ir Rusijos atžvilgiu.
„JAV pajėgoms koncentruojantis į valstybės gynybą ir Indijos-Ramiojo vandenyno regioną, sąjungininkai ir partneriai prisiims pagrindinę atsakomybę už savo pačių gynybą. Amerikos pajėgos jiems suteiks itin svarbią, bet labiau ribotą paramą“, – teigiama dokumente.
Praeitoje Nacionalinėje gynybos strategijoje, kurią parengė prezidento Joe Bideno administracija, Kinija buvo apibūdinama didžiausiu iššūkiu Vašingtonui, o Rusija – keliančia didžiulę grėsmę.
Tačiau naujajame dokumente raginama vadovautis „pagarbiais santykiais“ su Pekinu, o apie JAV sąjungininką Taivaną neužsimenama. Kinija Taivaną laiko savo teritorija. Tuo metu Rusijos grėsmė vertinama kaip „nuolatinė, bet suvaldoma“ ir daranti įtaką NATO valstybėms rytų flange.
Naujojoje strategijoje buvusio prezidento Joe Bideno administracija kritikuojama už tai, kad nepakankamai dėmesio skyrė JAV sienų apsaugai. Teigiama, kad dėl to kilo „neteisėtų migrantų antplūdis“ ir plačiai paplito narkotikų kontrabanda.
J. Bidenas dėmesį skyrė Kinijai ir Rusijai, teigdamas, kad jos kelia didesnį pavojų saugumui Jungtinėse Valstijose nei terorizmo grėsmė.
2026 m. strategijoje taip pat neminimi pavojai, kuriuos kelia klimato kaita, nors J. Bideno administracija tai vertino kaip kylančią grėsmę.
Naujajame dokumente, kaip ir gruodžio mėnesį paskelbtoje D. Trumpo saugumo strategijoje, Lotynų Amerika tampa prioritetu JAV darbotvarkėje.
Nacionalinėje gynybos strategijoje teigiama, kad Pentagonas atkurs JAV karinį dominavimą Vakarų Pusrutulyje ir naudosis juo, kad apsaugotų JAV bei turėtų prieigą prie svarbiausių teritorijų visame regione.
Dokumente tai vadinama D. Trumpo priedu prie Monro doktrinos. Monro doktrina buvo priimta prieš daugiau nei 200 metų, o joje teigta, kad Lotynų Amerikoje negali veikti su JAV konkuruojančios jėgos.
2025 m. grįžęs į Baltuosius rūmus, D. Trumpas ėmė naudoti JAV kariuomenę Pietų Amerikoje ir įsakė surengti reidą, kurio metu buvo sulaikytas Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro ir jo žmona. Taip pat surengta daugiau nei 30 smūgių prieš laivus, kuriais neva gabenami narkotikai, o per šias atakas žuvo daugiau nei 100 žmonių. Tačiau D. Trumpo administracija nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, kad laivai naudoti narkotikų kontrabandai.
