1 nuotr.Kosovo ministras pirmininkas Albinas Kurti iškovojo aiškią pergalę pirmalaikiuose parlamento rinkimuose, sekmadienį pranešė šios šalies rinkimų institucija.
Duomenys, gauti suskaičiavus beveik visus balsalapius, rodo, kad A. Kurti kairioji partija „Vetëvendosje“ („Apsisprendimas“) antruosiuose rinkimuose šioje Balkanų valstybėje šiais metais surinko 49,4 proc. balsų ir jai šiek tiek pritrūko iki daugumos.
Vis dėlto, pasak naujienų portalo koha.net, ji greičiausiai sulauks pakankamo partijų, atstovaujančių nedidelėms etninėms mažumoms, palaikymo, kad užsitikrintų valdančiąją daugumą parlamente.
Pirmalaikiai rinkimai buvo sušaukti po to, kai vasario 9 d. įvykęs balsavimas nesukūrė galimybės suformuoti perspektyvią daugumą parlamente.
Nors tuose rinkimuose „Vetëvendosje“ užėmė pirmąją vietą, derybos dėl koalicijos su opozicinėmis partijomis žlugo, tad prezidentė Vjosa Osmani paleido parlamentą ir sušaukė naujus rinkimus.
„Po sąžiningų, demokratiškų ir laisvų rinkimų šiandien pasiekėme dar didesnę pergalę, nei vasario pradžioje“, – pareiškė A. Kurti, sakydamas trumpą kalbą, kuri buvo transliuojama per televiziją.
Centro dešinioji Kosovo demokratinė partija (PDK) užėmė antrąją vietą, gavusi 21 proc. balsų, centristinei Kosovo demokratinei lygai (LDK) atiteko 13,6 proc. balsų, o konservatyviajam Aljansui už Kosovo ateitį (AAK) – 5,7 proc. balsų.
Kosovo parlamentinėje sistemoje 20 kėdžių 120 vietų Asamblėjoje paliekamos etninių mažumų grupėms: 10 serbams, o dar 10 – kitiems, įskaitant bosnius, turkus ir romus.
Kosovas, kuris anksčiau buvo Serbijos provincija, 2008 m. po sukilimo ir 1999-aisiais įvykusios NATO intervencijos paskelbė nepriklausomybę.
Šią šalį pripažino daugiau kaip 100 valstybių, tačiau tarp jų nėra Serbijos ir Rusijos. Kosovas laikomas galimu kandidatu įstoti į Europos Sąjungą (ES), tačiau jo siekį papildyti bloko gretas apsunkina tai, kad jo nepriklausomybės nėra pripažinusios penkios valstybės narės – Ispanija, Graikija, Kipras, Rumunija ir Slovakija.
A. Kurti reformų darbotvarkė
A. Kurti, kuris vadovauja Kosovui nuo 2021 m., vykdė ambicingą reformų darbotvarkę ir pasiekė nevienareikšmių rezultatų. Jis likvidavo paralelines Belgrado remiamas institucijas šalies šiaurėje, kuri ribojasi su Serbija ir kurioje gyvena beveik vien tik serbai.
Tokį sprendimą pasmerkė ES, kuri pasisakė už atsargų požiūrį, ir įvedė sankcijas Prištinai, kurios šį mėnesį buvo iš dalies atšauktos.
A. Kurti žadėtos reformos kol kas buvo įdiegtos tik iš dalies. Kritikai skundžiasi, kad nauji įstatymai, skirti pažaboti korupciją, dar nebuvo veiksmingai įgyvendinti.
Stebėtojai priskyrė „Vetëvendosje“ pergalę sėkmingai šios partijos mobilizavimo iniciatyvai.
Manoma, kad padėjo ir rinkimų data, paskirta tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, nes daugybė užsienyje dirbančių kosoviečių, daugelis kurių laikomi remiančiais A. Kurti partiją, grįžta namo, jog per šventes aplankytų savo artimuosius.
