Kolumbijoje buvo pagrobta senatorė, kėsintasi į prezidentą

Šalyje artėja rinkimai, kuriuos gali aptemdyti smurtas, perspėjo stebėtojai.

Senatorė Aida Quilcue, apdovanojimus pelniusi čiabuvių aktyvistė, buvo pagrobta nežinomų asmenų jos gimtajame Kaukos departamente – konfliktų apimtame regione, kuriame auginami kokamedžiai ir kovoja disidentai iš dabar jau išformuotos FARC partizanų armijos. 

53 metų senatorę išgelbėjo grupė čiabuvių, socialiniame tinkle X pranešė jos komanda, praėjus kelioms valandoms, kai buvo rastas paliktas automobilis, kuriuo ji važiavo su dviem asmens sargybiniais. 

Gynybos ministras Pedro Sanchezas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Kolumbijos karinio kovos su žmonių pagrobimais būrio nariai įsodino ją į šarvuotą automobilį.

Senatorė pro ašaras sakė, kad dabar jai viskas gerai. Vėliau ji teigė buvusi pagrobta ginkluotų vyrų, bet nepasakė, kokiai grupuotei jie priklausė. 

„Jie ištraukė mus iš transporto priemonės ir privertė eiti pėsčiomis į nežinomą vietą“, – sakė ji. Pastebėję, kad juos seka čiabuviai, grobikai pabėgo, pridūrė A. Quilcue.

Prezidentas Gustavo Petro anksčiau perspėjo pagrobėjus paleisti A. Quilcue, kitaip rizikuoja peržengti raudonąją liniją. 

Antradienį G. Petro pareiškė, kad ir jis buvo taikinys, tačiau išvengė pasikėsinimo. Jis jau seniai perspėja apie tariamą narkotikų prekeivių sąmokslą prieš jį. 

Pirmadienio vakarą jo sraigtasparnis negalėjo nusileisti atvykimo vietoje Karibų jūros pakrantėje dėl baimės, kad nenurodyti asmenys „ketina į jį šaudyti“, pranešė prezidentas. 

„Mes keturias valandas praleidome atviroje jūroje ir aš atvykau ten, kur neturėjome vykti, gelbėdamasis nuo nužudymo“, – sakė G. Petro. 

Per šešis dešimtmečius trukusį ginkluotą kairiųjų partizanų, dešiniųjų sukarintų grupuočių, narkotikų prekeivių ir kariuomenės konfliktą Kolumbijoje žuvo daugiau nei ketvirtis milijono žmonių. 

Smurto smarkiai sumažėjo, kai Kolumbijos revoliucinės ginkluotosios pajėgos (FARC), didžiausia šalies sukilėlių grupuotė, 2016 m. sutiko sudėti ginklus.

Tačiau FARC disidentai, prieštaraujantys taikos susitarimui, toliau kovoja su kitomis grupuotėmis dėl pelningos Kolumbijos prekybos kokainu ir rengia išpuolius prieš saugumo pajėgas.

Kolumbija yra didžiausia kokaino gamintoja pasaulyje. 

Praėjusią savaitę Kolumbijos stebėtojų grupė pranešė, kad smurtas per rinkimus gresia daugiau nei 300 savivaldybių – trečdaliui šalies teritorijos.

Vašingtono spaudžiamas, G. Petro suintensyvino veiksmus prieš nusikalstamas grupuotes, todėl didžiausias šalies kartelis sustabdė taikos derybas su vyriausybe. 

Prieš šiemet vyksiančius prezidento rinkimus Kolumbijoje smurto padaugėjo, pranešta apie bombų ir dronų atakas kai kur šalyje ir apie kandidato į prezidentus nužudymą.

Praėjusią savaitę ginkluoti vyrai nužudė du senatoriaus asmens sargybinius, užpuolę jo kortežą Araukos regione netoli Venesuelos. Jo automobilyje nebuvo. 

G. Petro, kuriam Konstitucija draudžia siekti antrosios kadencijos, jau seniai tvirtina, kad narkotikų kontrabandos grupuotė siekia jį nužudyti nuo tada, kai jis 2022 m. rugpjūtį pradėjo eiti pareigas.

Jis pranešė apie dar vieną pasikėsinimą į jo gyvybę 2024 metais. 

Kolumbijoje per daugelį metų nužudyta daug kairiųjų lyderių, įskaitant kandidatus į prezidentus.

Šalyje kovo 8 d. numatyti parlamento rinkimai, o prezidento rinkimai vyks gegužės 31 d., antrasis ratas, jei prireiks, planuojamas birželį.