Kliūtys, trukdančios surengti rinkimus Ukrainoje karo metu

Leidinys „Financial Times“, remdamasis anoniminiais šaltiniais, trečiadienį pranešė, kad Kijevas svarsto galimybę surengti prezidento rinkimus per artimiausius tris mėnesius.

Naujienų agentūra AFP apžvelgia kliūtis, kurias reikėtų pašalinti, kad Ukraina galėtų surengti balsavimą karo metu.

Karo padėtis

Ukraina paskelbė karo padėtį, kai Rusijos pajėgos 2022 m. vasarį ėmė veržtis per sieną, o karinis valdymas draudžia rengti rinkimus.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis daug kartų sakė, kad Ukraina gali surengti rinkimus, kai bus pasirašytas taikos susitarimas su Rusija, ir pastaruoju metu parodė ryžtą greitai surengti balsavimą pagal JAV planą dėl karo pabaigos.

Kijevas praėjusiais metais sudarė politikų ir kariškių darbo grupę, kuri išnagrinėtų, kaip būtų galima surengti rinkimus atšaukus karo padėtį.

„Nenoriu, kad Ukraina užimtų silpną padėtį, jog kas nors galėtų panaudoti rinkimų nebuvimą kaip argumentą prieš Ukrainą“, – gruodį žurnalistams, įskaitant AFP korespondentus, tvirtino V. Zelenskis.

Todėl „tikrai pasisakau už rinkimų surengimą“, pridūrė jis.

Jis taip pat yra nurodęs, kad dėl bet kokio susitarimo, apimančio teritorijų perleidimą Maskvai, turėtų būti balsuojama referendume.

Vienas aukšto rango įstatymų leidėjas iš V. Zelenskio partijos trečiadienį AFP teigė, kad, nepaisant šių žingsnių, Ukrainoje vyrauja politinis sutarimas, jog „galiojant karo padėčiai negali būti nei referendumo, nei rinkimų“.

Balsavimas vykstant atakoms

Ukrainos pareigūnai dažnai įvardija tebevykstančias kovas kaip didžiulę kliūtį bet kokiam balsavimui.

Rusijos pajėgos kiekvieną dieną bombarduoja netoli ilgos fronto linijos išsidėsčiusius miestus ir miestelius, pražudydamos civilius gyventojus. 

Nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios milijonai ukrainiečių pasitraukė į užsienį, o dar keli milijonai gyvena Rusijos okupacijos sąlygomis.

Be to, neaišku, kaip iš fronto galėtų balsuoti šimtai tūkstančių karių.

„Rinkimai okupuotose teritorijose yra visiškai neįmanomi“, – pareiškė politikos analitikas Volodymyras Fesenko.

Jis sakė, kad „jie neįmanomi net ir pasibaigus karui“, ir kartu pažymėjo, jog balsavimo organizavimas Maskvos kontroliuojamose teritorijose prieštarautų Ukrainos įstatymams.

Apklausos, kurią praėjusių metų pabaigoje atliko Kijevo tarptautinis sociologijos institutas (KIIS), rezultatai parodė, kad tik 10 proc. ukrainiečių pritaria galimybei surengti rinkimus prieš ugnies nutraukimą.

Ką sako JAV ir Rusija?

Kremlius, kuris 2022 m. pradžioje siekė nuversti V. Zelenskį ir jo vyriausybę, yra nurodęs, esą 48-erių Ukrainos lyderis yra neteisėtas, nes 2024 m. baigėsi jo penkerių metų trukmės kadencija.

Maskva yra pareiškusi, kad galėtų nutraukti ugnį per bet kokį balsavimą Ukrainoje, bet tik tuo atveju, jei balsuoti bus leista ukrainiečiams, gyvenantiems Rusijoje ir Rusijos kontroliuojamose teritorijose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pareikalavęs, kad pagal susitarimą, kurį jis bando sudaryti, Ukrainoje būtų surengti rinkimai.

Gruodį D. Trumpas, kuris yra svarbiausias, tačiau nenuspėjamas Ukrainos sąjungininkas, apkaltino Kijevą naudojantis vykstančiomis kovomis, siekiant išvengti rinkimų.

Kandidatai

Analitikai mano, kad V. Zelenskis turi vilčių dėl antros kadencijos, tačiau pernai jis pranešė, kad jis būtų pasirengęs atsistatydinti sudarius taikos susitarimą.

„Jei baigsime karą su rusais – taip, esu pasirengęs“ nekandidatuoti kituose rinkimuose, interviu žinių portalui „Axios“ sakė jis ir kartu pridūrė, kad rinkimai nėra jo tikslas.

Ukrainos lyderio reitingai palaipsniui smunka nuo precedento neturinčio lygio, kuris buvo užfiksuotas invazijos pradžioje prieš beveik ketverius metus.

Apklausa, kurią 2025 m. pabaigoje atliko KIIS, parodė, kad 59 proc. ukrainiečių pasitiki 48-erių buvusiu komiku.

Vis dėlto kita apklausa, kurioje dėmesys skiriamas rinkėjų ketinimams, parodė, kad V. Zelenskis užima bene tokią pat poziciją, kaip ir populiarus buvęs kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas, kurį jis 2024 m. atleido, ir antrajame ture galėtų jam pralaimėti.

V. Zelenskis taip pat yra susilaukęs kaltinimų, kad jis ir jo dabar jau atleistas vyriausiasis padėjėjas Andrijus Jermakas karo metu centralizavo pernelyg daug galios ir į paraštes nustūmė oponentus, tokius kaip V. Zalužnas, kuris šiuo metu eina Ukrainos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje pareigas.

V. Fesenko sakė, kad kandidatuoti galėtų dar keli asmenys, įskaitant buvusį prezidentą Petro Porošenką ir buvusią ministrę pirmininkę Juliją Tymošenko, nors jų šansai atrodo menki, taip pat populiarūs kariškiai.