Kanada iki rugsėjo 22 d. turėtų paskelbti svarstymo dėl 88 amerikiečių gamybos naikintuvų F-35 pirkimų rezultatus. Nepaisant to, kad Otava dar nepriėmė galutinio sprendimo, JAV jau perspėjo Kanadą dėl rimtų neigiamų pasekmių, jei ji apsigalvotų. Apie tai rašoma Kanados leidinyje „Ottawa Citizen".
Kanados gynybos ministras Deividas Makgintis (David McGinty) pažadėjo paskelbti rezultatus iki „kalendorinės vasaros", kuri Kanadoje baigiasi rugsėjo 20-22 d., pabaigos. Tuomet su jais susipažins ir ministras pirmininkas Markas Karnis (Mark Carney), kuris priims galutinį sprendimą.
Nors Kanados kariuomenė rekomendavo neatsisakyti planuojamo amerikiečių naikintuvų F-35 pirkimo, M.Karnis, po JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) grasinimų nurodė peržiūrėti planuojamą susitarimą. Tai yra suprantama, nes Vašingtonas tampa vis priešiškesnis Otavos atžvilgiu, o D.Trampas ir toliau deda ekonomines pastangas, kad nubaustų Kanadą ir priverstų ją tapti 51-ąja JAV valstija. Po Kanados „demaršo" D.Trampo administracija, pasak kariuomenės, perspėjo Otavą, kad jei ji atsisakytų pirkti F-35, sulauktų pasekmių.
JAV ambasadorius Kanadoje Pitas Hukstra (Pete Hoekstra) CTV sakė, kad sprendimas nepirkti F-35 gali kelti pavojų bendrai aviacijos ir kosmoso gynybos sistemai NORAD. Ši sistema, pasak P.Hukstros, reikalauja, kad tiek JAV, tiek Kanados pilotai skraidytų to paties tipo orlaiviais: „Jei kanadiečiai skraidytų vienokiais lėktuvais, o amerikiečiai - kitokiais, tai pažeistų tarpusavio pakeičiamumo principą ir netgi galėtų kelti grėsmę NORAD".
Be to, JAV nerimauja, kad Kanada gali pirkti ne tik F-35, bet ir įsigyti ne amerikiečių gamybos naikintuvų, tokių kaip Švedijos „Gripen". P.Hukstra perspėjo dėl šio žingsnio: „Jūs (Kanada) negalite sau leisti dviejų naikintuvų, dviejų skirtingų naikintuvų programų". Jis pripažino, kad vykstančios užsitęsusios derybos jau ima erzinti JAV, todėl sunku pasiekti dvišalį prekybos susitarimą.
Tačiau įvairių tipų orlaivių pirkimo šalininkai pabrėžia, kad dėl M.Karnio pažado ženkliai padidinti Kanados gynybos biudžetą, šalies kariuomenė gaus lėšų papildomiems oro laivynams išlaikyti. Taip pat jie teigia, jog švediški „Gripen" labiau tinka eksploatacijai Arkties sąlygoms ir Tolimojoje Šiaurėje negu amerikietiški F-35.
Be to, nuo tada, kai M.Karnis nurodė iš naujo derėtis dėl sandorio, JAV vyriausybės atskaitomybės biuras (GAO) pranešė, kad F-35 naikintuvų programa susidūrė su dar didesniais vėlavimais bei išaugusiomis išlaidomis: „Po beveik 20 metų eksploatavimo F-35 programa ir toliau skatina nepagrįstus lūkesčius bei neužtikrina užduočių atlikimo laiku ir neviršijant biudžeto."
Problemos susijusios su „F-35 - Block 4" versija, kurią ir norėjo įsigyti Kanada. GAO ataskaitoje teigiama, kad išlaidos „Block 4" mažiausiai 6 mlrd. JAV dolerių viršija biudžetą ir atsilieka nuo grafiko penkeriais metais.
Į pensiją išėjęs Kanados generolas leitenantas Ivanas Blondinas, kuris iš pradžių rekomendavo įsigyti F-35, dabar pareiškė, kad Otava turėtų atsisakyti pirkti amerikiečių naikintuvus, nes JAV tapo nepatikima partnere.