JAV realybė - šaudynės mokyklose ir nevaldoma migracija

Pirmą kartą istorijoje buvo pritaikytas Kolumbijos apygardos savivaldos įstatymo 740 str., kuriuo sostinės policijos kontrolė buvo perduota federalinei valdžiai.

Tokį radikalų žingsnį paskatino staigus smurtinių nusikaltimų skaičiaus augimas: iki tos dienos Kolumbijos apygardoje buvo įvykdyta arti 100 žmogžudysčių.

Mirtį sėjantys šūviai

Praėjusių metų rugsėjo 26 d. D.Trampas pasirašė dar vieną dekretą, numatantį mirties bausmę asmenims, kaltinamiems žmogžudystėmis Vašingtone. Ši priemonė taikoma visoje Kolumbijos apygardos teritorijoje, kuri neturi valstijos statuso ir yra tiesiogiai valdoma JAV Kongreso.

Nusikalstamumo augimas JAV sostinėje tėra tik dalis platesnės žudynių problemos. Viena opiausių jos apraiškų išlieka šaudymai mokyklose. Konfliktai tarp mokinių ar santykių su mokytojais paaštrėjimas vis dažniau baigiasi ginklų panaudojimu.

Amerikos politikai ir toliau ginčijasi dėl šių reiškinių priežasčių. Vieni atsakomybę verčia antrajai JAV Konstitucijos pataisai, garantuojančiai teisę turėti ginklus, kiti mano, kad problemos šaknys slypi jaunimo psichologinėse problemose.

Statistika patvirtina tragedijos mastą: 2024 m. JAV mokyklose įvyko 330 šaudymų. Incidentai buvo fiksuojami beveik kasdien, o per metus nukentėjo 269 žmonės.

Šaudymai ugdymo įstaigose tapo viena iš priežasčių, dėl kurių pedagogai masiškai palieka darbą. Nacionalinės švietimo asociacijos apklausos duomenimis, daugiau kaip 60 proc. mokytojų teigė esantys susirūpinę dėl šaudymo mokyklose rizikos. Ypač didelį visuomenės atgarsį sukelia rezonansiniai atvejai.

Pavyzdžiui, Teksase įvyko sukrečiantis incidentas, kai ginkluotas užpuolikas atėjo į mokyklą su tokia galinga ginkluote, kad policijos pareigūnai ilgą laiką nedrįso įeiti į pastatą. Tėvai patys puolė gelbėti vaikus.

Tačiau šaudynės mokyklose - tik dalis bendro vaizdo. Vis dažniau pranešimai apie šaudymus gaunami iš gatvių, prekybos centrų, net bažnyčių. Ypač nerimą kelia tai, kad tarp nukentėjusiųjų daugėja vaikų.

2020 m. nepilnamečių mirtingumas nuo šaunamųjų ginklų viršijo žūčių eismo įvykiuose skaičių ir tapo pagrindine vaikų ir paauglių mirties priežastimi.

Bendras smurto lygis taip pat išlieka itin aukštas. Kai kuriose valstijose nužudymų skaičius viršija šalių, kuriose vyksta karai, rodiklius. Vien Teksase ir Kalifornijoje įvykdoma daugiau kaip 4 tūkst. žmogžudysčių, o visoje šalyje jų skaičius viršija 20 tūkst.

Migrantai niekur nedingo

Pastaraisiais metais migracijos krizė išlieka viena pagrindinių, jeigu ne pačia pagrindine, JAV vidaus politikos problema. Požiūris į migrantus skaldo Amerikos visuomenę. Jis sukėlė aštrų konfliktą tarp federalinės ir vietos valdžios, ypač po to, kai Teksaso gubernatorius Gregas Abotas (Greg Abbott) mėgino jėga užtikrinti pietinės sienos saugumą.

Prezidentaujant Džo Baidenui (Joe Biden), JAV ir Meksikos pasienyje fiksuotas staigus nelegalių bandymų kirsti sieną augimas.

Migracijos politikos instituto duomenimis, 2021-2023 m. neteisėtai patekti į šalį bandė 6,3 mln. žmonių, iš kurių 2,4 mln. nebuvo deportuoti ir sprendimo liko laukti JAV. Muitinės ir pasienio apsaugos tarnyba fiksavo iki 10 tūkst. nelegalių kirtimų per parą, o pasienio valstijose Arizonoje ir Teksase - iki 15 tūkst. per dieną.

Nelegali migracija glaudžiai siejama su Meksikos narkotikų kartelių veikla, kurie naudojasi ja narkotikams gabenti. Pirmiausia - fentaniliui.

Net tie miestai, kuriuos tradiciškai valdo demokratai, laikui bėgant dėl fentanilio krizės pradėjo griežtinti migracijos politiką. Rugsėjį „progresyviajame" San Fransiske buvo paskelbta apie migrantų, apkaltintų narkotikų gabenimu ir prekyba, deportaciją.

D.Trampas kovą su nelegalia migracija pavertė centrine savo politikos ir rinkimų kampanijos tema. 2016 m. vienas pagrindinių jo pažadų buvo sienos su Meksika statyba. Puikiai prisimenu, kaip D.Trampas pirmosios rinkiminės kampanijos metu išdėstė savo viziją, kaip būtų galima užtvenkti nelegalią migraciją iš Meksikos.

„Mes pastatysime aukštą ir gražią sieną su Meksika. Kas už ją sumokės?" - retoriškai klausė D.Trampas. Susirinkusi minia skandavo: „Meksika!".

Paklaustas, kaip privers Meksiką sumokėti, D.Trampas pateikė konkretų planą. Jis sakė pagrasinsiąs, kad neleis čia gyvenantiems migrantams iš Meksikos siųsti ten milijardus JAV uždirbtų dolerių.

Paaiškino, kad, kai bus baigta sienos statyba ir Meksika sumokės už tai, tada vėl galės būti vykdomos piniginės perlaidos. Bene svarbiausias pajamas Meksika gauna iš į čia emigravusiųjų siunčiamų pinigų.

Ir jeigu Meksika atsisakytų mokėti už statomą sieną, tai D.Trampo planas, anot laikraščio „The Washington Post", akimirksniu sunaikintų Meksikos ekonomiką.

Pasak prezidento, tokiu būdu jis sieksiantis užkirsti kelią nelegaliems imigrantams, nusikaltėliams, narkotikų prekeiviams. Sieną su Meksika daugybę metų bandoma kontroliuoti, tačiau nesėkmingai.

Nejau manote, kad per kelis dešimtmečius JAV gyventojų skaičius pašoko nuo 215 iki 330 mln. dėl natūralaus prieaugio? Taip atsitiko dėl nelegalios migracijos, kurios nė viena JAV vyriausybė nesugebėjo suvaldyti.

Mąstantys amerikiečiai tai puikiai supranta. Prestižinio JAV analitikos centro „Brookings Institution" atlikta apklausa parodė, kad septyni iš dešimties D.Trampo rėmėjų sako, jog nelegali imigracija jiems asmeniškai yra svarbiausias klausimas.

Trys ketvirtadaliai priduria, kad baltųjų diskriminacija JAV tapo didžiule problema.

D.Trampui pirmąkart tapus prezidentu buvo pradėtos sienos statybos, tačiau 2021 m. sausį naujasis prezidentas Dž.Baidenas jas nutraukė. Po kelių metų pasieniečiai susidūrė su precedento neturinčiu migrantų antplūdžiu.

Tai vėl pavertė migracijos problemą viena pagrindinių temų naujų prezidento rinkimų kontekste. 2024 m. kampanijos metu D.Trampas sutelkė dėmesį į imigracijos darbotvarkę, skirdamas jai daugiau dėmesio nei ekonomikos klausimams.

Ką davė deportacijos

Deportacijos tapo dar vienu kertiniu D.Trampo kampanijos akmeniu. Jis žadėjo uždrausti „miestus-prieglobsčius" ir pradėti didžiausią JAV istorijoje deportacijos operaciją. Nors deportacijos prasidėjo beveik iš karto, jų mastas pasirodė mažesnis nei buvo žadėta. Tačiau mes, gyvenantys Amerikoje, išties džiaugiamės (bent kol kas) tuo, ką D.Trampas šiuo klausimu daro.

Po rinkimų jis paskelbė nepaprastąją padėtį prie pietinės JAV sienos. Tai leido jo administracijai naudoti federalinio biudžeto lėšas sienos statybai be Kongreso pritarimo, dislokuoti pasienyje kariuomenę, transportą ir aviaciją, steigti naujus migrantų sulaikymo centrus.

JAV Muitinės ir sienų apsaugos tarnybos duomenimis, neteisėtų sienos kirtimų skaičius sumažėjo iki istorinės žemumos - nuo 212 tūkst. 2022 m. kovą iki 8 tūkst. 2025 m. kovą (-96 proc.).

Narkotikų karteliai paskelbti tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis, o tai atvėrė galimybes vykdyti karines operacijas prieš juos už JAV ribų, taip pat pareikšti kaltinimus dėl terorizmo rėmimo asmenims, susijusiems su narkotikų prekyba ar nelegalaus sienos kirtimo finansavimu.

Tuo pačiu metu buvo sustabdytas pabėgėlių, kertančių pietinę sieną, priėmimas ir keturiems mėnesiams įšaldyta prieglobsčio prašymų nagrinėjimo programa. Tie, kurie jau pateikė dokumentus, turi laukti sprendimo Meksikos teritorijoje.

Imigracijos ir muitinės priežiūros tarnyba (ICE) pakeitė taisykles, kurios anksčiau draudė areštus bažnyčiose, mokyklose ir ligoninėse. Prasidėjo reidai demokratų valdomuose „miestuose-prieglobsčiuose", kur anksčiau nebuvo tikrinamas gyventojų imigracijos statusas.

Atskiras įsakas uždraudė pripažinti JAV pilietybę vaikams, gimusiems šalies teritorijoje nelegalių migrantų, asmenų, turinčių tik laikinas darbo, studentų ar turistines vizas, poroms. Tai daroma nepaisant prieštaravimo 14-ajai Konstitucijos pataisai, pagal kurią kiekvienas, gimęs JAV, automatiškai tampa JAV piliečiu.

D.Trampas ne kartą teigė, kad nelegalius migrantus laiko pagrindine socialinių problemų priežastimi. Tai rado atgarsį demografinių pokyčių fone: baltųjų gyventojų dalis JAV sumažėjo nuo maždaug 90 proc. 1940 metais iki kiek daugiau nei 60 proc. šiandien.

Tik pusė jaunesnių nei penkerių metų vaikų JAV yra balti. Kai kuriose valstijose - Kalifornijoje, Teksase, Džordžijoje - baltieji nebesudaro daugumos.

JAV gyventojų surašymo biuro pateikiami duomenys, pagrįsti gimimo, mirčių bei migracijos rodikliais, rodo, jog dabartinės amerikiečių „mažumos" visai netrukus sudarys apie 55 proc. gyventojų, o baltaodžiai amerikiečiai taps mažuma.

Ženkliai daugiau afrikiečių atvyko į JAV per pastaruosius kelis dešimtmečius, negu per praėjusius du šimtmečius. Bet tai tėra nedidelis upeliukas, lyginant su masine migracija iš Pietų Amerikos.

Į Kaliforniją ir kitas JAV pietvakarių valstijas atvykstantys meksikiečiai „okupuoja" JAV teritorijas, kurios netolimoje ateityje, ko gero, bus sugrąžintos Meksikai. Juolab, kad XIX a. nemenką dalį jų JAV iš Meksikos atėmė jėga.

Demokratų pozicija

Bene visi pastarieji kairiųjų protestai prieš D.Trampą buvo susiję ne tiek su jo ekonomine, kiek su antimigracine politika. Kada spauda rašė, kad per visą Ameriką protesto demonstracijose prieš D.Trampą dalyvavo apie septynis milijonus žmonių, buvau linkęs tikėti, jog skaičius nė kiek ne padidintas, nes pats ne kartą mačiau, kiek net mūsų mažame provincijos mieste jų susirinkdavo. Daugelis jų laikė prieš ICE nukreiptus plakatus ir elgėsi agresyviai.

Todėl respublikonų kontroliuojamo Kongreso remiamas D.Trampas paskelbė plataus masto kampaniją prieš judėjimą „Antifa". Pagrindine veiksmų griežtinimo priežastimi tapo aktyvisto Čarlio Kirko (Charlie Kirk) nužudymas. Tyrėjai šautuve, iš kurio Č.Kirkas galėjo būti nušautas, aptiko kulkas su išgraviruotais „Antifa" šūkiais.

Netrukus po Č.Kirko nužudymo prezidentas pasirašė įsaką dėl kovos su vidaus terorizmu JAV. Vėliau - įsaką, kuriuo „Antifa" buvo pripažintas teroristine organizacija, o judėjimą finansuojantiems asmenims numatytos bausmės.

Griežtos linijos šalininkams tai atrodo pagirtina pradžia, tačiau lieka klausimas - ar to pakaks? Ypač turint omenyje, kad bet koks eilinis teisėjas gali lengvai užblokuoti ir paversti niekais visas prezidento pastangas.

Pavyzdžiui, JAV apygardos teismo teisėja Karin Imergut (Karin Immergut) uždraudė dislokuoti Nacionalinės gvardijos karius Portlande. Sprendimas buvo priimtas 2025 m. lapkričio 7 d. ir tapo pirmuoju teismo nutarimu, kuris visam laikui uždraudė D.Trampui naudoti karinę jėgą protestams šiame mieste malšinti.

Anksčiau teismai tik laikinai blokuodavo sprendimus dėl karių dislokavimo, o šis nutarimas yra nuolatinio pobūdžio.

2025 m. birželį D.Trampas taip pat siuntė karius į Los Andželą, Vašingtoną ir Memfį, bet Kalifornijos teismas šiuos veiksmus irgi pripažino neteisėtais. Ieškinius prieš administraciją taip pat pateikė Ilinojaus valstija ir Čikagos miestas, pavadinę Nacionalinės gvardijos dislokavimą „pavojinga ir nekonstitucine federalizacija".

Per pirmuosius savo prezidentavimo metus D.Trampas susidūrė mažiausiai su 500 teismo ieškinių, ginčijančių jo veiksmus. Maždaug 75 proc. atvejų federaliniai teismai priėmė sprendimus ne prezidento naudai, įskaitant bylas dėl jo pasirašytų dekretų. Ir nemanau, kad tai - pabaiga...