JAV grėsmės fone Iranas suartėjo su Kinija

Paslaptingi pokalbiai

Remiantis šaltiniais, sutartis dėl Kinijos PM-302 raketų tiekimo beveik suderinta, tačiau šalys dar nenustatė ginklų perdavimo laiko.

Kalbama apie viršgarsines raketas, kurios gali atakuoti iki 290 km. atstumu esančius taikinius. Pagrindinis jų privalumas tame, kad greitai skrisdamos nedideliame aukštyje, šios raketos gali apeiti laivų oro gynybos sistemas.

Kaip pažymėjo du ginklų srities ekspertai, jeigu Iranas gautų šias raketas, tai rimtai sustiprintų jo karinį potencialią ir taptu papildomu galvasopiu regione esantiems JAV karinio jūrų laivyno laivams.

„Reuters" patikslino, kad jiems nepavyko išsiaiškinti, kiek raketų gali apimti potencialus susitarimas, kiek Iranas sutiko sumokėti ir ar Kinija yra pasirengusi tartis dėl raketų šiuo metu, kai įtampa regione nuolat auga.

Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad nieko nežino apie tokias derybas.

Baltieji rūmai taip pat susilaikė nuo komentarų, tačiau užsiminė, kad JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) aiškiai pasakė, jog jeigu derybos su Iranu žlugtų, būtų imtasi griežtų priemonių.

„Iranas yra pasirašęs karinius ir saugumo susitarimus su sąjungininkais, ir dabar yra tinkamas laikas pasinaudoti šiais susitarimais", - nurodė „Reuters" Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Pasak agentūros šaltinių, Teheranas ir Pekinas derybas dėl raketų pradėjo prieš dvejus metus. Jos tapo spartesnės po 2025 m. birželį 12 dienų trukusio Izraelio ir Irano karo, per kurį JAV atakavo šalies branduolinius objektus.

Pasak dviejų šaltinių, praėjusią vasarą, kai derybos pasiekė galutinį etapą, aukšto rango Irano kariškiai ir pareigūnai, įskaitant šalies gynybos viceministrą Masudą Orai (Masoud Orai) aplankė Kiniją.

Anksčiau apie ši vizitą pranešta nebuvo.

Raketų, dėl kurių derasi šalys, tiekimas pažeistų JT ginklų embargą. Jis pirmą kartą buvo įvestas 2006 m. ir pratęstas pernai rugsėjį. Iranas yra tarp šalių, kurioms taikomas šis draudimas.

Įtampa tarp Vašingtono ir Teherano pradėjo augti praėjusių metų gruodį, kai Irane jėga buvo nuslopinti masiniai protestai. Reaguodamas į tai, Vašingtonas sustiprino savo karinį buvimą Artimuosiuose Rytuose.

Padėtį dar labiau komplikuoja nesutarimai dėl Teherano branduolinės programos. D.Trampas neatmetė galimybės smogti Iranui, kad taip paskatintų pastarąjį tartis.

Vasario 19 d. jis pareiškė, jog pasaulis sužinos apie tolesnį Irano likimą per artimiausias dešimt dienų.

Buvęs Jungtinių NATO ginkluotųjų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Džeimsas Stavridis (James Stavridis) mano, kad Vašingtonas svarsto tris galimus jėgos panaudojimo variantus: kibernetines atakas ir informacinį karą, ribotus smūgius bei didelę, kelių savaičių trukmės, karinę operaciją.

„The New York Times", remdamasis šaltiniais, rašė, kad D.Trampas perspėjo savo patarėjus, jog jeigu derybos ar riboti smūgiai neduotų laukiamų rezultatų, jis yra pasirengęs plataus mąsto karinei invazijai.

Pajėgos auga

Šiuo metu daugiau nei 150 karinių orlaivių ir nemaža dalis amerikiečių laivų bazuojasi netoli Irano. Apie tai rašo „The Washington Post".

„Didžiausias pasaulyje lėktuvnešis „USS Gerald R.Ford", pirmadienį pastebėtas prie Graikijos Kretos salos krantų, gabena dešimtis lėktuvų.

Tai - antrasis amerikiečių lėktuvnešis, išsiųstas į Artimuosius Rytus, o jo atvykimas reiškia, kad dabar regione yra maždaug trečdalis visų JAV eksploatuojamų karinių laivų", - sakoma pranešime.

Ekspertų teigimu, karinių išteklių dislokavimo mastas viršija tą, kuris buvo prieš Amerikos smūgius Irano branduolinei programai 2025 m. birželį.

Jų nuomone, sutelktos pajėgos rodo, kad ruošiamasi kelių dienų karinei kampanijai be invazijos sausuma.