1 nuotr.Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas pareiškė, kad jo vyriausybė yra pasirengusi aktyviau siekti glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga, pabrėždamas strateginę Arkties salos svarbą pasaulinės konkurencijos dėl išteklių sąlygomis.
Grenlandija išgyvena „išbandymų laiką“, tačiau ES yra „ištikima draugė“, trečiadienį sakė J. F. Nielsenas, tiesiogiai neminėdamas JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimo aneksuoti autonominę Danijos teritoriją.
Kreipdamasis į Europos Parlamento narius Strasbūre, J. F. Nielsenas sakė, kad, kalbant apie svarbiausias naudingąsias iškasenas, naudojamas viskam – nuo baterijų iki aukštųjų technologijų gynybos sistemų – Grenlandija yra pasirengusi „paspartinti“ bendradarbiavimo su ES tempą.
J. F. Nielsenas paragino 27 šalių bloką investuoti į Grenlandiją, įskaitant jos didžiulius retųjų mineralų telkinius, kurie turi potencialą „pakeisti pasaulio ir saugumo pusiausvyrą“.
Jis pažymėjo, kad Grenlandija turi 24 iš 34 žaliavų, kurias ES įvardijo kaip itin svarbias, ir kad jos kasybos sektorius yra pasirengęs atlikti pagrindinį vaidmenį užtikrinant tiekimą Europai ir už jos ribų.
J. F. Nielsenas taip pat atkreipė dėmesį į neišnaudotą Grenlandijos hidroenergijos potencialą, kuris gali padėti ES įvykdyti žaliąją pertvarką ir atsisakyti iškastinio kuro.
Ministras pirmininkas pasveikino Europos Komisijos planą daugiau nei dvigubai padidinti finansinę paramą Grenlandijai – tikimasi, kad iš kito ES daugiamečio biudžeto tam bus skirta daugiau nei 500 mln. eurų.
Kalbėdamas apie JAV, jis sakė, kad Grenlandija išliks atvira bendradarbiavimui, jei bus užtikrinta „abipusė pagarba“ ir „pagarba tarptautinei teisei“.
D. Trumpas yra sakęs, kad Grenlandija turėtų „vienaip ar kitaip“ pereiti Vašingtono kontrolėn, akcentuodamas nepanaudotus salos naudingųjų iškasenų klodus. Jis taip pat teigė, kad toks įsigijimas būtų svarbus varžybose dėl Arkties, kuriose taip pat dalyvauja tokios didelės valstybės kaip Kinija ir Rusija.
