Garantijos Ukrainai - be 5 NATO straipsnio

Apie tai „Foreign Affairs" paskelbtame straipsnyje teigia Džeremis Šapiro (Jeremy Shapiro), Europos Tarybos tarptautinių santykių tyrimų direktorius, buvęs JAV valstybės sekretoriaus specialusis patarėjas Rusijai ir Eurazijai bei Samuelis Čarapas (Samuel Charap) - buvęs JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo tarptautiniam saugumui vyresnysis patarėjas.

Pasak jų, pažadai - dislokuoti Europos karius Ukrainoje ar suteikti garantijas pagal NATO chartijos 5 straipsnio principą - neverti pasitikėjimo. Ekspertai kategoriški: Kijevui tai yra iliuzijos, o ne realios galimybės.

Jų nuomone, pokario garantijų mechanizmas gali apimti tris pozicijas:

1. Automatinis ir teisės aktuose įtvirtintas sankcijų atkūrimas

Tarp aptartų susitarimo dėl Ukrainos variantų gali būti sankcijų Rusijai sušvelninimas. Tačiau JAV ir ES gali numatyti automatinį jų atkūrimą ir sustiprinimą susitarimo pažeidimo atveju, įskaitant bet kokio Rusijos turto užsienyje įšaldymą, laivybos, draudimo paslaugų ir prekybos ištekliais apribojimą bei antrines sankcijas su Rusija bendradarbiaujančioms šalims.

2. Įsipareigojimai teikti Ukrainai finansavimą

G-7 šalys (Didžioji Britanija, Italija, Japonija, Jungtinės Valstijos, Kanada Prancūzija, Vokietija) galėtų sukurti stabilizavimo fondą Ukrainai paremti. Pagal taikos susitarimą fondas galėtų būti panaudotas sugriautai infrastruktūrai atstatyti ir makroekonominiam stabilumui užtikrinti. Nutrūkus susitarimams, fondo ištekliai galėtų būti naudojami karinėms operacijoms ir ginklų gamybai finansuoti.

3. Įsipareigojimai tiekti ginklus

Paliaubų atveju ES ir JAV galėtų pakeisti ginklų tiekimo Ukrainai struktūrą, daugiau dėmesio skirdamos ne puolamųjų, o gynybinių ginklų rūšims, tokioms kaip oro gynybos sistemos, prieštankiniai ir priešdroniai sprendimai.

Tačiau susitarimo pažeidimo atveju JAV ir ES galėtų įsipareigoti pristatyti didelį kiekį puolamųjų ginklų, ypač - tolimojo nuotolio raketų ir dronų. Taip pat atnaujinti žvalgybos duomenų teikimą. Siekdamos paspartinti pristatymą, garantijas teikiančios šalys galėtų sukurti mokymo centrų tinklą ir laikyti strategines ginklų atsargas sandėliuose palei Ukrainos sieną.

„Mechanizmai aktyvuojami atakos atveju", - rašo Dž.Šapiro ir S.Čarapas. Garantijos turi būti greitos ir suveikti automatiškai, o pažadai - įrašyti į įstatymus.

JAV, jų nuomone, galėtų nustatyti sąlygas automatiniam sankcijų atnaujinimui. Be to, ES turėtų sukurti teisinį mechanizmą, pagal kurį Kijevo skundo dėl taikos sutarties pažeidimo atveju Europos šalių užsienio reikalų ministrai privalėtų per 48 val. surengti susitikimą, kad patikrintų skundo pagrįstumą. Ir jei dauguma jį pripažįsta pagrįstu, garantijų sistema įsijungia automatiškai.

„Europa atsisakė kovoti su Maskva dėl Kijevo interesų, bet tai neatitinka pagrindinių žemyno nacionalinio saugumo interesų. Europos šalių visuomenė nuolat priešinasi tiesioginiam įsikišimui. Ginkluotųjų pajėgų dislokavimas Ukrainoje paliaubų atveju šios realybės nepakeistų. Jei Prancūzija, Didžioji Britanija ar kitos šalys pasiųstų ten savo karius, o jiems smogtų Rusija, jie galėtų spėti išvykti kitu traukiniu", - nurodė ekspertai. Visgi jie akcentavo, kad JAV ir Europa yra pasirengusios įvesti sankcijas, tiekti ginklus, finansavimą ir žvalgybinę informaciją.

Užsienio reikalų ekspertų aprašytas saugumo garantijų modelis iš esmės sutampa su Amerikos užsienio santykių tarybos bendradarbio ir buvusio JAV prezidento padėjėjo, prižiūrėjusio strateginį dialogą tarp Baltųjų rūmų ir Kremliaus, Tomo Gremo (Thomas Graham) pasiūlymu.

Pasak T.Gremo, gynybinį potencialą turinti pačios Ukrainos kariuomenė yra alternatyva Vakarų taikos palaikymo pajėgoms ir NATO garantijoms pagal analogiją su Aljanso chartijos 5 straipsniu. Jis taip pat įvardino galimybę sukurti užsienio šalių valdomą Ukrainos atstatymo fondą, dalyvaujant ir Rusijai. Be to, jo nuomone, garantijų sistema galėtų apimti atsisakymą plėsti NATO į rytus, kas galėtų būti įtvirtinta Rusijos susitarimuose su kai kuriomis aljanso narėmis.

Informacija apie NATO 5-ąjį straipsnį

NATO 5 straipsnis: Šalys susitaria, kad vienos ar kelių iš jų ginkluotas užpuolimas Europoje ar Šiaurės Amerikoje bus laikomas jų visų užpuolimu, ir todėl susitarė, kad tokio ginkluoto užpuolimo atveju kiekviena iš jų, įgyvendindama individualios ar kolektyvinės savigynos teisę, pripažintą Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnyje, nedelsdama suteiks pagalbą užpultai ar užpultoms Šalims, individualiai ir kartu su kitomis Šalimis, imdamasi tokių veiksmų, kokie atrodys būtini, įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą, Šiaurės Atlanto regiono saugumui atkurti ir palaikyti.