Į neeilinį posėdį susirinkusi Europos Sąjungos užsienio reikalų taryba nusprendė pratęsti dabar galiojančias sankcijas Maskvai. Nauji suvaržymai Rusijai bus taikomi tik tuo atveju, jei situacija Rytų Ukrainoje nesitaisys arba blogės, užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, toks sprendimas yra optimalus.
Europos Sąjungos taikomi vizų išdavimo apribojimai ir finansinių aktyvų įšaldymas pareigūnams iš Rusijos, Krymo ir Ukrainos bus pratęstas iki rugsėjo. ES vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė Federika Mogerini (Federica Mogherini) po posėdžio žurnalistams sakė, kad Bendrija per 10 dienų parengs išplėstinį „juodąjį sąrašą“, tačiau papildomos priemonės bus taikomos tik tada, jei situacija Ukrainoje nesitaisys arba blogės.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Eltai teigė, kad po šio posėdžio Europos Sąjungai pavyko išlaikyti tiek vienybę, tiek ir padorumą. Anot ministro, Briuselis neatmeta galimybės Rusijai pritaikyti ir sektorinius ekonominius suvaržymus ateityje.
„Pagrindiniai sprendimai priimti dėl paketo sankcijų, kuris turėjo galioti iki kovo mėnesio, - telefonu iš Briuselio sakė ministras. – Toliau tęsis darbas dėl visų kitų priemonių, kad būtų įgyvendinti Minsko susitarimai. Tos visos kitos priemonės yra sektorinės sankcijos ir visi kiti veiksmai, kurių reikės. Joks darbas nebus sustabdytas, niekas nėra užblokuota“.
ES pirmąsias sankcijas Rusijai įvedė po pernai kovą įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos, jos buvo išplėstos liepą, įtariant, kad „Malaysia Airlines“ lėktuvą virš Ukrainos teritorijos galėjo numušti separatistų kovotojai. Šiuo metu ES „juodajame sąraše“ yra 132 fizinių asmenų pavardės ir 28 įmonių pavadinimai iš Rusijos, Krymo bei Ukrainos.
Prieš Tarybos susitikimą L. Linkevičius žurnalistams sakė, kad tikisi „padorios diskusijos" Donbaso konflikto klausimu, kurioje būtų vadovaujamasi ne „iliuzijomis ir emocijomis, bet faktais". Ministras pabrėžė, kad Rusijos karių skaičius rytiniuose Ukrainos regionuose pastaruoju metu išaugo, Kremlius separatistams vis dar tiekia ginkluotę, o kovotojų veiksmai derinami Rusijos kariniuose štabuose.
„EUobserver“ atliktos analizės duomenimis, naujais ES taikiniais gali tapti Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, pirmasis vicepremjeras Igoris Šuvalovas, Kremliaus administracijos vadovas Sergejus Ivanovas, Rusijos centrinio banko vadovė Elvyra Nabiulina, „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris, „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas, Kremliaus ideologas Aleksandras Duginas ir kiti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimi žmonės.
Neeilinis Užsienio reikalų tarybos posėdis sušauktas atsižvelgiant į prastėjančią padėtį Rytų Ukrainoje po to, kai separatistų kovotojai užėmė Donecko oro uostą ir raketomis apšaudė Mariupolio miestą. Atakos metu žuvo 30 žmonių. Kaip skelbia „Reuters", per pastarąsias 24 valandas Rytų Ukrainoje žuvo mažiausiai 5 ukrainiečių kariai ir 3 civiliai, o bendras aukų skaičius nuo konflikto pradžios siekia 5 tūkst.
V.Putinas nurodo svarbiausias strategines užduotis Rusijos ekonomikai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad viena iš svarbių strateginių užduočių, tenkančių vyriausybei - aukšto šalies ekonomikos tempo užtikrinimas, praneša laikraštis "Kommersant".
Be to, tarp kitų svarbių prioritetų valstybės vadovas nurodė darbuotojų efektyvumo didinimą. "Privalome nugalėti išorės veiksnių daromą įtaką sustiprinę savo ekonominį ir finansinį suverenitetą", - pareiškė V. Putinas.
Rusijos lyderis taip pat paragino "užbėgti už akių" krizės proveržiams užuot "gyvenant vadovaujantis laukimo logika".
"Šis stovėjimas vietoje, kai sprendimus atidedame ateičiai, tik sukelia dar daugiau sunkumų tiek atskiruose regionuose, tiek ir visoje šalyje", - sakė jis.
Rusijos Vyriausybė trečiadienį, sausio 28 d., pateikė svarstymui antikrizinį planą. Dokumentas iš esmės prezidento buvo patvirtintas, savo ruožtu V. Putinas pabrėžė, kad šalis turi sukurti sąlygas ekonomikos augimui.
Pagal šį planą, daugumos biudžeto sričių išlaidos bus sumažintos 10 proc. Nesikeis tik išlaidos gynybai, žemės ūkiui ir socialiniai šalies įsipareigojimai. Taip pat kovai su nedarbu bus išleista 82,2 mlrd. rublių.
