„Be baimės“: laikinoji Venesuelos prezidentė ketina vykti vizito į JAV

Delcy Rodriguez bus pirmoji Venesuelos prezidentė, apsilankiusi JAV per daugiau nei ketvirtį amžiaus – neskaitant prezidentų dalyvavimo Jungtinių Tautų susitikimuose Niujorke.

Trečiadienį ji sakė, kad į bet kokį dialogą su JAV žvelgia „be baimės“.

„Mes palaikome dialogą, bendradarbiaujame su Jungtinėmis Valstijomis be jokios baimės, kad susidurtume su mūsų skirtumais ir sunkumais... ir spręstume juos diplomatinėmis priemonėmis“, – sakė D. Rodriguez.

Šis kvietimas atspindi stulbinamą pokytį Vašingtono ir Karakaso santykiuose nuo tada, kai JAV specialiųjų pajėgų operatyvinės grupės „Delta“ agentai surengė reidą Karakase, suėmė prezidentą Nicolą Maduro ir nugabeno jį į JAV kalėjimą, kur jam bus pateikti kaltinimai narkotikų kontrabanda.

D. Rodriguez buvo Venesuelos viceprezidentė ir ilgametė šalies autoritarinės antiamerikietiškos vyriausybės narė, o paskui pakeitė kursą ir tapo laikinąja prezidente.

Jai vis dar taikomos JAV sankcijos, įskaitant turto įšaldymą.

Tačiau prie Venesuelos krantų tebesant sutelktai JAV karo laivų flotilei, ji leido Jungtinėms Valstijoms tarpininkauti parduodant Venesuelos naftą, palengvino užsienio investicijas ir paleido dešimtis politinių kalinių.

Aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas sakė, kad D. Rodriguez greitai atvyks, tačiau konkreti vizito data nenustatyta.

Viskas dėl naftos

Paskutinis dvišalis Venesuelos prezidento vizitas įvyko praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje – prieš ateinant į valdžią populistų lyderiui Hugo Chavezui.

Nuo to laiko visos Venesuelos vyriausybės demonstratyviai ignoravo Vašingtoną ir stengėsi užmegzti glaudžius ryšius su JAV priešininkėmis – Kinija, Kuba, Iranu ir Rusija.

Vizitas į JAV, kurį dar turi patvirtinti Venesuelos valdžios institucijos, gali sukelti problemų D. Rodriguez jos pačios vyriausybėje, nes kai kurie griežtosios linijos politikai ir toliau nekenčia to, ką vadina Vašingtono imperializmu Vakarų pusrutulyje.

Vidaus reikalų ministras Diosdado Cabello ir gynybos ministras Vladimiras Padrino Lopezas tebėra įtakingi šalyje, ir analitikai teigia, kad jų parama D. Rodriguez nėra savaime suprantamas dalykas.

D. Trumpą, regis, tenkina D. Rodriguez ir didžiosios dalies represinės vyriausybės išlikimas valdžioje tol, kol JAV turės prieigą prie Venesuelos naftos – didžiausių išžvalgytų atsargų pasaulyje.

Šį mėnesį D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose priėmė iš šalies išvykusią Venesuelos opozicijos lyderę ir Nobelio taikos premijos laureatę Marią Coriną Machado.

Iš pradžių atmetęs M. C. Machado ir abejojęs jos gebėjimu kontroliuoti galingas šalies ginkluotąsias pajėgas bei žvalgybos tarnybas, antradienį jis sakė, kad „mielai“ ją „kaip nors įtrauktų“.

M. C. Machado partija visuotinai laikoma 2024 m. rinkimų, kuriuos, pasak Vašingtono, pavogė N. Maduro, laimėtoja.

Analitikai sako, kad D. Trumpo palankumą D. Rodriguez ir vengimą iš esmės keisti režimą galima paaiškinti nenoru kartoti klaidų, padarytų nuverčiant Saddamą Husseiną Irake. 

„Tokio pobūdžio intervencinės operacijos – ir karių dislokavimas stabilizavimui – visada baigdavosi labai blogai“, – sakė Karakaso Andreso Bello katalikiškojo universiteto politikos ekspertas Benigno Alarconas.

Tačiau D. Trumpo pozicija supykdė demokratijos aktyvistus, kurie teigia, kad visi politiniai kaliniai turi būti paleisti ir amnestuoti, o Venesueloje turi būti surengti nauji rinkimai.