1 nuotr.Vokietijoje buvo surengtas karo žaidimas, kurio metu imituotas Rusijos įsiveržimas į Baltijos valstybes ir prieita prie išvados, kad Maskva galėtų sugriauti NATO patikimumą ir per porą dienų dominuoti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Estija tokias išvadas atmeta kaip įžeidžiančias, praneša šalies nacionalinis transliuotojas ERR.
Anot „The Wall Street Journal“, karo žaidimą 2025 m. gruodį suorganizavo Vokietijos laikraštis „Die Welt“ su karo žaidimų centru Helmuto–Schmidto universitete ir Vokietijos ginkluotosiomis pajėgomis.
Šešiolika buvusių aukšto rango Vokietijos ir NATO pareigūnų, parlamentarų ir žinomų saugumo ekspertų dalyvavo šiame karo žaidime, pagal kurio scenarijų veiksmas vyksta 2026 m. spalio mėnesį.
Atlikta analizė atskleidė, kad JAV nesiimant iniciatyvos reaguoti Rusija iš pradžių dislokuotų tik 15 tūkst. kareivių ir per porą dienų sugebėtų sugriauti NATO patikimumo įvaizdį bei įtvirtinti savo dominavimą Baltijos šalyse.
Pagal vertintą scenarijų, Rusija pasitelktų humanitarinę krizę Karaliaučiaus srityje kaip pretekstą užimti Marijampolę.
„Rusija invaziją pavaizduoja kaip humanitarinę misiją, o JAV to užtenka, kad ji atsisakytų pritaikyti NATO 5-ajį straipsnį, pagal kurį sąjungininkai turėtų siųsti karinę pagalbą. Vokietija pasirodo neryžtinga, o Lenkija, nors ir paskelbia mobilizaciją, nesiunčia karių per sieną į Lietuvą. Lietuvoje dislokuota Vokietijos brigada nesugeba įsikišti, iš dalies ir dėl to, kad Rusijos dronai užminuoja kelius, vedančius iš jos bazės“, – straipsnyje aprašoma karo žaidimo eiga.
Aštri ambasadoriaus kritika
Tokią analizę sukritikavo Estijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Svenas Sakkovas, buvęs Taline įsikūrusio „Tarptautinio gynybos ir saugumo centro“ (ICDS) vadovas.
Jis pritarė leidinio „The Economist“ gynybos temomis rašančiam korespondentui Shashankui Joshi, kuris itin skeptiškai pasisakė apie tokį ir kitus scenarijus, nes juose ignoruojama padėtis vietoje ir gyventojų reakcija.
„Dauguma tokių scenarijų, tiesą sakant, įžeidžia pafrontės valstybes“, – įraše socialiniame tinkle „X“ pabrėžė ambasadorius S. Sakkovas.
Anot jo, tokių pratybų metu pafrontės valstybės, pavyzdžiui, Baltijos šalys, „per dažnai vaizduojamos kaip pasyvūs objektai, o ne kaip savarankiški subjektai“.
„Kad būtų aiškiau, Estija gerai žino, kas vyksta už mūsų rytinės sienos ir mes turime pajėgumų greitai mobilizuoti 50 tūkst. karių. Latvija ir Lietuva yra tokioje pačioje padėtyje“, – teigia jis.
Išvadas sukritikavo ir Lietuvos karininkas
Su vokiečių karo žaidimo išvadomis nesutiko ir buvęs Europos Sąjungos (ES) karinio štabo žvalgybos direktorius, Lietuvos pulkininkas Gintaras Bagdonas.
„Nežinau to karo žaidimo tikslų. Galbūt jie per daug politiniai, norint parodyti grėsmę ar šviesti savo visuomenę, vokiečius ar kitus Europos piliečius“, – Lietuvos visuomeniniam transliuotojui LRT sakė jis.
LRT teigimu, tai ne pirmas kartas, kai karo žaidimų metu nekreipiamas dėmesys į Baltijos šalių ginkluotąsias pajėgas ir visuomenes.
Tu metu šiame karo žaidime dalyvavusi „Die Welt“ tarptautinio saugumo korespondentė Carolina Drueten socialiniame tinkle „X“ rašė, kad pagrindinis dėmesys jame buvo kreipiamas į Vokietijos reakciją ir sprendimų priėmimą tuo atveju, jeigu NATO būtų „politiškai paralyžiuota“ kilus krizei Aljanso šiaurės rytų flange.
Anot jos, klausimai, ar Lietuva kariautų ir ar NATO karinė reakcija būtų visavertė, žaidime nebuvo vertinami.
C. Drueten teigimu, karo žaidimas tėra analitinė abstrakcija, o norint modeliuoti Lietuvos ar Lenkijos atsaką į krizę reiktų atskiro karo žaidimo su kitokiais parametrais.
