1 nuotr.Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas nutraukė vasaros atostogas, kad aplankytų nuo didelių gaisrų labiausiai nukentėjusius šalies šiaurės vakarų regionus.
Vyriausybė pranešė, kad sekmadienio popietę P. Sanchezas turėjo vykti į Orensės ir Leono provincijas.
Per pastarąsias dvi savaites gaisrai sunaikino apie 1150 kvadratinių kilometrų miškų ir augmenijos. Tūkstančiai gyventojų buvo evakuoti, mažiausiai trys žmonės žuvo. Ispanijos civilinės saugos generalinė direktorė Virginia Barcones sekmadienį pranešė, kad didžiausią pavojų kelia 20 gaisrų.
Padėtį pablogino užsitęsusi sausra ir karščio banga, kai temperatūra viršijo 40 laipsnių pagal Celsijų.
Ispanijos meteorologijos tarnyba AEMET paskelbė įspėjimus apie itin didelį gaisrų pavojų keliuose regionuose iki pirmadienio. Remdamasis Europos Sąjungos (ES) civilinės saugos mechanizmu, Madridas paprašė partnerių pagalbos. Pasak V. Barcones, sekmadienį turėjo atvykti du gaisrų gesinimo lėktuvai iš Nyderlandų.
Šiaurės Reino ir Vestfalijos vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai pranešė, kad iš Bonos į Ispaniją išvyko daugiau nei 20 gaisrinių mašinų ir 67 ugniagesių vilkstinė.
Uždaryti keliai ir evakuacija
Pastarosiomis dienomis autonominėse Galisijos, Kastilijos ir Leono, Estremadūros ir Astūrijos bendruomenėse buvo uždaryta 13 kaimo kelių. Kai kur Galisijoje buvo sustabdytas traukinių eismas, kai kuriuose kaimuose ir mažesniuose miesteliuose paskelbta komendanto valanda.
Iki šiol gaisrai nuniokojo daugiausia retai apgyvendintas vietoves, įskaitant didelius saugomų gamtos rezervatų plotus. Vaizdo įrašai rodo, kad Leono provincijoje iš dalies buvo sunaikintas vienas kaimas. Suimti keli padegimu įtariami žmonės.
Tūkstančiai ugniagesių, Ispanijos karinio padalinio UME narių, civilinės saugos darbuotojų ir policininkų jau kelias dienas kovoja su liepsnomis, remiami dešimčių sraigtasparnių ir vandens bombas mėtančių lėktuvų. Ugniagesių komandos pranešė apie didelį karštį, gausų dūmų kiekį ir sunkiai pravažiuojamą reljefą.
„Tai tarsi bandymas sustabdyti cunamį“, – laikraščiui „El País“ sakė vienas operacijų vadovas Orensėje.
Vieni iš blogiausių metų
Remiantis Europos miškų gaisrų informacijos sistemos (EFFIS) duomenimis, Ispanijoje iki šių metų rugpjūčio 16 d. išdegė daugiau nei 1 570 kvadratinių kilometrų, 157 tūkst. hektarų, miškų ir krūmynų. Tai reiškia, kad 2025-ieji jau yra treti blogiausi per pastaruosius du dešimtmečius miškų gaisrų metai, blogesni buvo tik 2022-ieji, kai išdegė maždaug 306 tūkst. hektarų plotas, ir 2012-ieji, kai gaisrai sunaikino 190 tūkst. hektarų.
Portugalijoje taip pat siaučia didžiausi per daugelį metų gaisrai. Sekmadienį daugiau nei 3 200 ugniagesių buvo dislokuoti gesinti devynis didelius gaisrus, blogiausia padėtis buvo Arganilyje ir Sátão šalies centrinėje dalyje. Lisabona paprašė ES pagalbos ir tikisi dviejų gaisrų gesinimo lėktuvų iš Švedijos.
Prisideda gyventojų mažėjimas
Ekspertai perspėja, kad dažnesnės ir ilgiau trunkančios sausros, susijusios su klimato kaita, nėra vienintelė didėjančios gaisrų rizikos priežastis.
Per pastaruosius 50 metų miškų ir krūmynų plotai Ispanijoje išsiplėtė nuo 12 mln. hektarų iki 27 mln. hektarų. Daugelis šių miškų yra ištuštėjusiuose kaimo regionuose, kur žemė nebėra aktyviai tvarkoma, todėl kaupiasi didžiuliai kiekiai degių medžiagų, pranešė Ispanijos visuomeninis transliuotojas RTVE.
