1 nuotr.Europos aukščiausiasis žmogaus teisių teismas ketvirtadienį nustatė, kad Lenkija įsikišo į moters, kuri, nebūdama tikra, ar jos šalyje legalu darytis abortą, šią procedūrą atliko užsienyje, privatų gyvenimą.
Lenkijoje nutraukti nėštumą leidžiama tik išprievartavimo, kraujomaišos atveju arba jei motinos gyvybei gresia pavojus.
1981 m. gimusi moteris Europos žmogaus teisių teismui pateikė skundą dėl to, kad 2020 m. lapkričio mėnesį turėjo vykti į privačią kliniką Nyderlanduose, kad nutrauktų nėštumą, nes jos vaisiui buvo diagnozuotas Dauno sindromas.
Pagal Lenkijoje 1993 m. priimtą įstatymą būdavo leidžiama darytis abortą, jei prenatalinis tyrimas parodydavo vaisiaus defektą.
Tačiau 2020 m. spalio mėnesį Lenkijos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad šis įstatymas prieštarauja Konstitucijai.
Toks plataus masto protestus sukėlęs sprendimas buvo paskelbtas tik 2021 m. sausio pabaigoje.
Strasbūre įsikūręs teismas nustatė, kad, dėl tokios gaišaties susidarius „ilgalaikio neapibrėžtumo situacijai“, pagal Europos žmogaus teisių konvenciją buvo pažeistas moters privatus ir šeimos gyvenimas.
Teismas nurodė Lenkijai sumokėti moteriai beveik 1,5 tūkst. eurų turtinės žalos ir priteisė ieškovei 15 tūkst. eurų kitokios žalos atlyginimą.
Nevyriausybinei organizacijai „Aborcyjny Dream Team“ atstovaujanti Natalija Broniarczyk naujienų agentūrai AFP sakė, kad tai buvo teisingas sprendimas.
„Kiekvieną dieną septynios moterys vyksta į užsienį darytis abortą“, – pridūrė ji.
Oficialiais duomenimis, praėjusiais metais 38 milijonų gyventojų turinčios šalies ligoninėse buvo atlikta tik tiek mažiau nei 900 abortų.
Lenkija yra viena iš 46 Europos Tarybos, įsikūrusios Strasbūre, narių. Ši žmogaus teises sauganti organizacija su Europos Sąjunga nėra susijusi.
Europos Tarybos narės pasirašo Europos žmogaus teisių konvenciją, kurios sąlygų įgyvendinimą prižiūri Europos žmogaus teisių teismas.
2023 m. EŽTT panašų sprendimą priėmė kitoje byloje, susijusioje su moterimi, kuriai 2021 m. sausio 28 d. Lenkijos ligoninėje buvo numatyta atlikti abortą, nes jos vaisiui taip pat buvo diagnozuotas Dauno sindromas.
Po to, kai sausio 27 d. įsigaliojo minėtasis teisės akto pakeitimas, procedūrai atlikti ji buvo priversta vykti į privačią kliniką užsienyje.
Lenkijoje galioja vieni iš griežčiausių abortų įstatymų Europoje, o už pagalbą atliekant abortą gali būti baudžiama laisvės atėmimu.
Po to, kai valdžią perėmė proeuropinė koalicinė vyriausybė, 2023 m. parlamentui buvo pateikti keturi pasiūlymai liberalizuoti abortų įstatymą.
Be kita ko, buvo siūloma atšaukti 2020 m. sprendimą bei leisti atlikti abortus sunkių vaisiaus anomalijų atveju, iki 12 nėštumo savaitės be jokios priežasties arba iki 24 savaičių, jei vaisiui nustatomas defektas.
Nė vienas iš jų parlamente nebuvo priimtas, o konservatyvusis nacionalistinių pažiūrų prezidentas Karolis Nawrockis pareiškė, kad vetuos bet kokią priemonę, kuria būtų siekiama liberalizuoti abortų įstatymus.
Pastarąjį pakeitimą pasiūlė valdančiosios koalicijos narė Kairiųjų partija, kuri taip pat pateikė pasiūlymą dekriminalizuoti abortus.
Po Europos Teisingumo Teismo sprendimo kairiųjų partijos atstovas Lukaszas Michnikas pareiškė, kad jo partija viliasi, jog „tai įtikins skeptiškai nusiteikusius partnerius ir frakcijas pagaliau dekriminalizuoti“ abortus.
„Tai tiesiog teisinga, tai atitinka Europos Sąjungos teisę“, – naujienų agentūrai AFP jis sakė.
