1 nuotr.Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja trečiadienį pareiškė, kad persikėlė iš Lietuvos į Lenkiją dėl saugumo priežasčių.
„Persikėlimo iš Lietuvos priežastis buvo saugumo problemos“, – Lenkijos naujienų agentūrai PAP sakė ji ir pridūrė, kad kartu su ja į Varšuvą persikėlė ir kai kurie jos darbuotojai, ten tęs savo darbą.
S. Cichanouskaja teigė, kad judėjimo biuras Vilniuje toliau veiks.
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos vyriausybė sumažino S. Cichanouskajos asmeninę apsaugą, o premjerė Inga Ruginienė šį perkėlimą pavadino „prisitaikymu prie dabartinio grėsmės lygio“.
Anksčiau S. Cichanouskają visą parą saugojo specialiosios pajėgos, vėliau jos apsauga buvo patikėta policijai.
S. Cichanouskaja teigė, kad ji asmeniškai ir jos biuras ir toliau yra Baltarusijos žvalgybos tarnybų, mėginančių įsismelkti per savo agentus, taikinys.
„Lenkijos vyriausybė daro viską, kad užtikrintų mano saugumą“, – sakė ji.
S. Cichanouskaja varžėsi su Baltarusiją valdančiu Aliaksandru Lukašenka per prezidento rinkimus 2020 m. ir, daugelio manymu, juos laimėjo.
Tačiau pergalę prisiskyrė A. Lukašenka. Jam paskelbus, kad laimėjo apie 80 proc. balsų, kilo masiniai protestai.
Minsko vyriausybė juos žiauriai numalšino. S. Cichanouskaja su vaikais pabėgo į Lietuvą ir ten sudarė tarsi vyriausybę tremtyje.
Lenkijoje ir Lietuvoje gyvena daug baltarusių, savo šalyje patiriančių politinį persekiojimą.
Kai kuriuose žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad Baltarusijos lyderės politinis statusas sumenko, nes demokratinė opozicija neturi galimybės tiesiogiai veikti Baltarusijoje.
S. Cichanouskaja pareiškė dėkingumą Lietuvai už gautą paramą ir Lenkijai už tai, kad priėmė „šimtus tūkstančių baltarusių, turėjusių bėgti nuo represijų“, taip pat už supratimą, kad laisva ir demokratinė Baltarusija yra svarbi tvirtiems kaimyniškiems santykiams.
„Jaučiausi saugi Lietuvoje ir čia jaučiuosi saugi“, – sakė S. Cichanouskaja ir pridūrė, kad persikėlimas į Varšuvą leis jos biurui glaudžiau bendradarbiauti su didele baltarusių diaspora Lenkijoje.
Lenkijos užsieniečių biuro duomenimis, praėjusių metų kovo mėnesį Lenkijoje galiojančius leidimus gyventi turėjo 144 tūkst. baltarusių.
Vidurio Europos instituto tyrimas parodė, kad 2024 m. pradžioje apie 300 tūkst. baltarusių buvo užregistruoti Lenkijos PESEL identifikacijos numeriais, todėl jie buvo antra pagal dydį užsienio piliečių grupė Lenkijoje po ukrainiečių.
