Šveicarijoje eksponuojama nukryžiuoto Trumpo skulptūra

Britų menininko Masono Stormo kūrinys, pavadintas „Šventasis ar nusidėjėlis“, vaizduoja JAV prezidentą su kalinio apranga, užmerktomis akimis, jo kūnas paguldytas ant šiek tiek pakreipto paminkštinto balto kryžiaus ir primena nukryžiavimą – arba egzekuciją suleidžiant mirtiną injekciją. 

Kūrinys nuo šeštadienio eksponuojamas Šveicarijos šiauriniame Bazelio mieste, anksčiau šiais metais buvo rodomas Vienoje. 

„Ji bauginančiai realistiška“, – sakė Konradas Breznikas, galerijos „Gleis 4“, kurioje eksponuojama skulptūra, savininkas. 

„Kai ją instaliavome, priėjome taip arti, kad matėsi kiekviena raukšlė, o oda tokia tikroviška, kad tikrai baugu“, – teigė jis. 

Iš pradžių galerija ketino nuo rugsėjo eksponuoti kūrinį savo patalpose Bazelio centrinėje geležinkelio stotyje.

Tačiau galiausiai šio plano buvo atsisakyta ir pasirinkta mažiau žmonių knibždanti erdvė – skulptūra pastatyta vitrinoje pėsčiųjų gatvėje Bazelio širdyje. 

Elektroniniai skaitikliai vien pirmadienį užfiksavo daugiau nei 3000 pro šalį einančių žmonių. Antradienį daugelis praeivių stabtelėję šypsojosi, bet niekas nesipiktino.

„Tai ženklas, kad turime demokratiją (...) kad mums leidžiama rodyti tokius dalykus“, – sakė Bazelyje gyvenanti Norvegijos pilietė Marit. Paklausta, ar, jos manymu, kūrinys galėtų būti rodomas Jungtinėse Valstijose, ji atsakė taip nemananti.  

Pasak galerios savininko K. Brezniko, iš tikrųjų JAV prezidentui šis kūrinys galėtų patikti. „Esu visiškai įsitikinęs, kad ponas Trumpas puikiausiai galėtų save įsivaizduoti šiuolaikinio Jėzaus vaidmenyje“, – sakė jis.

Masonas Stormas, anoniminis Londono menininkas, žinomas dėl hiperrealistinių, bet netradicinių gatvės meno įkvėptų skulptūrų ir drobių, savo veidą slepia po paties sukurtomis kaukėmis arba balaklavomis.

Jo dažnai provokuojantys darbai, pašiepiantys šiuolaikinės visuomenės veidmainiavimą, lyginami su garsaus tautiečio Banksy darbais. 

Pasak galerijos, gerokai prieš „Šventajam ar nusidėjėliui“ atvykstant į Bazelį, kūrinį įsigijo kolekcininkas – „tarptautiniu mastu pripažinta Europoje gyvenanti asmenybė“, tačiau jos tapatybė neatskleidžiama.