1 nuotr.Šiaurės Airijoje pirmą kartą po salos padalijimo katalikų yra daugiau nei protestantų, rodo surašymo duomenys.
Ketvirtadienį paskelbti Didžiosios Britanijos 2021 m. surašymo duomenys rodo, kad 45,7 proc. regiono gyventojų teigia esantys katalikai arba išauklėti kaip katalikai. Protestantų (ir kitų krikščionių tikėjimų) atstovų yra 43,5 proc., nekrikščioniškų tikėjimų - 1,5 procento.
Po 1921 m. Airijos padalijimo įkurta Šiaurės Airija turėjo didelę protestantų daugumą. Per surašymą 2011 m. užfiksuota, kad 48 proc. gyventojų buvo protestantai arba išauklėti kaip protestantai, tai – penkiais procentais mažiau nei 2001 metais. Katalikų gyventojų skaičius prieš 11 metų siekė 45 proc. - vienu procentu daugiau nei 2001-aisiais.
2021 m. surašymas parodė, kad 9,3 proc. gyventojų neišpažįsta jokio tikėjimo - 5,6 proc. daugiau nei 2011 metais.
Surašymo duomenys skatina diskusiją, ką šie skaičiai reiškia Šiaurės Airijos konstitucinei ateičiai. Kai kurie mano, kad pasiskirstymą pagal tikėjimą reikia sieti su visuomenės nuomone apie galimą Airijos suvienijimą. Kiti mano, kad religinė priklausomybė neleidžia vertinti nuotaikų konstituciniu klausimu, nes buvimas protestantu ar kataliku nebūtinai susijęs su unionistine ar nacionalistine politika. Šiuo atžvilgiu daugiau dėmesio reikėtų kreipti į surašymo skaičius dėl tautinės tapatybės.
2021 m. surašymas parodė, kad 31,9 proc. respondentų teigia esantys „tik britai“, 8 proc. laiko save „britais ir šiaurės airiais“. 29,1 proc. gyventojų sakė esą „tik airiai“, o 19,8 proc. - tik šiaurės airiai.
Pagal 1998 m. Didžiojo penktadienio taikos susitarimo sąlygas Šiaurės Airijos konstitucinis statusas gali būti pakeistas tik gavus jos gyventojų sutikimą. Šiaurės Airijos sekretorius privalo skelbti referendumą dėl Airijos suvienijimo, jei mano, kad visuomenės nuomonė pasikeitė ir dauguma pasisakytų už konstitucinius pokyčius.
Naujausi duomenys rodo, kad Šiaurės Airijos gyventojų skaičius padidėjo daugiau nei iki 1,9 milijono.
