1 nuotr.Iki 2050 m. Naujoji Zelandija planuoja visiškai išnaikinti benames laukines kates, pranešė šalies gamtosaugos ministrė Tama Potaka.
Pasak jos, laukinės katės buvo įtrauktos į programą „Plėšrūnai 2050", skirtą kovoti su labiausiai išplitusiomis rūšimis.
Kai kuriose Naujosios Zelandijos vietovėse laukinių kačių gaudymas ir naikinimas prasidėjo jau anksčiau, tačiau dabar jos oficialiai įtrauktos į rūšių, prieš kurias valstybės lygmeniu vykdoma koordinuota ir valstybės finansuojama kampanija, sąrašą.
Nuo tada, kai šalies valdžia 2016 m. sudarė „Plėšrūnai 2050" sąrašą, pirmą kartą į jį buvo įtraukta nauja rūšis.
Pasak T.Potakos, išsamesnis kovos su laukinėmis katėmis planas, įskaitant jų naikinimo šalyje parametrus, bus paskelbtas 2026 m. kovą.
Laisvėje gyvena daugiau nei 2,5 mln. laukinių kačių. Jų svoris siekia iki 7 kg, o kūno ilgis kartu su uodega - iki metro. Katės intensyviai medžioja, naikindamos vietinę fauną.
Jos kėlė rimtą pavojų endeminei rūšiai - pietiniam Naujosios Zelandijos paukščiui morneliui, kuris veisiasi tik Stiuarto Rakiura saloje.
Be to, laukinės katės naikina šikšnosparnius Ruapehu kalno apylinkėse.
Kalbėdama Naujosios Zelandijos radijuje T.Potaka laukines kates pavadino „šaltakraujais žudikais".
Pasak jos, plėšrūnų, su kuriais kovoja vyriausybė, sąraše jos eina greta šeškų, šermuonėlių, žebenkščių, žiurkių ir oposumų.
„Norėdami padidinti biologinę įvairovę, turime atsikratyti kai kurių iš šių žudikų", - tikino ministrė.
Benamių kačių įtraukimas į „Plėšrūnų - 2050" sąrašą buvo ilgalaikės kampanijos, kuri susidūrė su aršiu aplinkosaugininkų ir gyvūnų teisių aktyvistų pasipriešinimu, tačiau galiausiai sulaukė visuomenės palaikymo, rezultatas.
Rimtą grėsmę biologinei įvairovei Naujojoje Zelandijoje, pasak vietos valdžios institucijų, kelia ir paprastos naminės katės. Jų skaičius šalyje yra vienas didžiausių pasaulyje, o laikymo namuose taisyklės praktiškai nereglamentuojamos.
Gyvūnų teisių aktyvistai reikalauja, kad vyriausybė priimtų įstatymą, įpareigojantį kačių savininkus laikyti jas patalpose, čipuoti ir kastruoti.
Aktyvistai taip pat ragina nekovoti su laukinėmis katėmis jas naikinant.
Pasak ekologės Kristinos Samner (Christine Sumner), valdžia turėtų skirti finansavimą papildomiems populiacijos ir jų daromos žalos tyrimams, kad būtų sukurti humaniškesni šios rūšies skaičiaus kontrolės metodai.
