Rimantas Jonas Dagys - Maldos pusryčiuose su Donaldu Trampu

Juose dalyvavo 130-ies valstybių atstovai, o 1,5 valandos kalbą pasakė JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump).

Kokie įspūdžiai?

Rimantas Jonas Dagys pasakojo, jog pati Maldos pusryčių idėja gimė Norvegijoje ir paplito Europoje tais laikais, kai Vokietijai vadovo federalinis kancleris Konradas Adenaueris (1876-1967), vadinamas vienu iš būsimos Europos Sąjungos architektų.

Per tą laiką europiečiai gerokai nutolo nuo krikščioniškų vertybių, o Amerikoje Maldos pusryčius organizuoja JAV Kongresas. Šiemet vienas iš kongresmenų organizatorių buvo respublikonų atstovas, o kitas - demokratų, bet po D.Trampo kalbos plojo visi.

„Įspūdis buvo toks, kad krikščioniškos vertybės grįžta į Ameriką, - sakė R.J.Dagys. - 80 proc. D.Trampo kalbos buvo skirta būtent krikščioniškoms vertybėms, JAV administracijos darbams, ką ji nuveikė gindama tas vertybes pasaulyje. Man padarė įspūdį, jog D.Trampas kalbėjo ne iš popieriaus, labai argumentuotai, nuosekliai ir net su humoru. Jis iš tikrųjų puikus oratorius. Prisipažino esantis netobulas ir su humoru svarstė apie savo galimybes patekti į Dangų. Geriau supratau, kodėl JAV žmonės jį išrinko prezidentu.

Įstrigo frazės, jog „gyvename laikais, kai daug triukšmo ir pykčio, o tokiais laikais tikėjimas tampa dar svarbesnis".

Taip pat D.Trampas sakė, kad šeima yra visko pagrindas. Be stiprių šeimų, nebus stiprios šalies. Maldos pusryčių metu kalbėjo ir prezidentai iš Afrikos, Pietų Amerikos valstybių. Kalbėjo ir musulmonų atstovė princesė, kuri ieškojo bendrų sąsajų su krikščionimis per Marijos paminėjimus Korane.

Žodžiu, Maldos pusryčiai vyko tokioje ekumeninėje dvasioje, ieškant sąlyčio taškų su kitomis valstybėmis per taikos ir krikščionybės leitmotyvą.

Maldos pusryčiai vyko tokiu formatu, kad vieni užkandžiavo, kiti kalbėjo, o po Trampo ilgos kalbos pranešta, kad dabar kalbės JAV Kongreso ir Senato atstovai. Ant scenos užlipo apie 30 žmonių. Maniau - dabar labai ilgai šnekės, bet šneka buvo tokia, kad jie sustojo ir ėmė kartu giedoti labai gražią giesmę. JAV Atstovų rūmuose kiekvieną pirmadienį vyksta Maldos pusryčiai, per juos giedamos ir giesmės. Finalas buvo tai, kad D.Trampas pakvietė gegužę vėl susirinkti Vašingtone, kad dedikuotume Ameriką Dievui."

Šių eilučių autorei prakalbus apie tai, kad jei taip pasakytų Lietuvos prezidentas, kiltų patyčių banga, o mūsuose D.Trampas vaizduojamas, kaip kažkoks juokingas, nusikalbantis senukas oranžiniais skruostais, R. J. Dagys atsakė: „Deja, turiu pasakyti, kad Europa apskritai atrodo liūdnai ir jau senokai liūdnai ne tik krikščioniškajai bendruomenei, bet ir visam pasauliui, nes ji silpsta, ir akivaizdu, kad Europos Sąjungą griauna komunistinė ideologija. Amerikiečiai šią ideologiją vadina ne leftistine, bet būtent komunistine ir apgailestauja, kad jų tradiciniai partneriai europiečiai tiesiog silpsta. Šiuo klausimu sutampa ir JAV respublikonų, ir JAV demokratų nuomonė. Nes Aljansas yra ne tik apie ginklus, Aljansas yra ir apie vertybes, o jei vertybės taip radikaliai skiriasi nuo amerikiečių, sunku rasti bendrų sąlyčio taškų."

R.J.Dagiui teko bendrauti su europiečių krikščioniškomis organizacijomis, kurios, pasak jo, mato, kad „Europa atsidūrusi klystkeliuose, todėl jie ir džiaugiasi, kad Amerika mėgina tas vertybes atstatyti". Dėl to gimsta įvairūs judėjimai, tokie kaip Atsakingų piliečių aljansas.

„O kalbant apie mūsų apžvalgininkus, kurie tyčiojasi iš D.Trampo, galiu tik tiek pasakyti, kad, deja, tie mūsų komentatoriai tik sėdi čia ir seniai nemato, kas vyksta pasaulyje, - sakė R.J.Dagys. - Ir kas man labiausiai nepatinka - jų komentaruose aš dažnai matau tai, ką Rusija skleidžia apie Ameriką ir Trampą. Nors šiaip kiekvienas blaiviai mąstantis žmogus puikiai supranta, kad patinka mums, ar nepatinka, bet be Amerikos šiuo metu Europa nieko negali padaryti. Tiesiog nieko!

Ir jeigu tu dabar kiekvieną dieną keiki amerikonus, nejaugi tu rimtai tikiesi, kad jie dėl to tave gins? Arba tu visiškas naivuolis, arba tu specialiai vykdai kažkieno užduotį. Ypač aršūs yra buvę komjaunuoliai. Tokie giliu sovietmečiu skųsdavo Lietuvą Maskvai, o dabar apskundė Lietuvą Briuseliui. Tai kas čia yra, jei ne sovietmetis? Tai konkrečiai sovietmetis!"

Paklaustas, kad galbūt sunkoka kalbėti apie krikščioniškąsias vertybes, jei jos nėra sustiprintos pažangiausiais ginklais ir kariuomene, R.J.Dagys atsakė: „Maldos pusryčiuose Vašingtone dalyvavo ir ukrainiečių atstovai, vėliau surengę ir savo atskirus Maldos pusryčius. Ukrainiečiams buvo parodytas deramas dėmesys. Ir šiaip, jeigu nori nugalėti priešą, reikia būti tvirtam viduje, žinoti, dėl kokių vertybių kovoji. Vien bendromis deklaracijomis nieko nepasieksi.

Kiek teko bendrauti su ukrainiečių krikščioniškomis platformomis, tai jų tikėjimas labai stiprus. Kaip ir mūsų tikėjimas Sausio 13-ąją, Kovo 11-ąją. Mes užmiršome, kad prie laužų mes meldėmės, o ne Moniką Garbačiauskaitę gelbėjome. Tai visiškai skirtingi dalykai, o kai jie suplakami, labai daug kas niveliuojama.

O kalbant apie Ameriką, pasistenkime vieni kitus suprasti. Mes kartais susipainiojame vertybėse. Kai mūsų klausia, kas mums yra svarbu, sakome, kad mums svarbiausia Lietuva, o kai amerikiečiai sako, kad jiems pirmoje vietoje rūpi Amerika („America first"), kažkodėl ant jų labai supykstame".