Pokarinės Ukrainos atstatymui ir atkūrimui reikės milžiniškų lėšų

Apie tai pranešė „RBK-Ukraina", remdamasi Rados Finansų, mokesčių ir muitų politikos komiteto vadovo Danylo Hetmantsevo pareiškimu „Telegram" kanale.

Ekonomikos gaivinimo fondas

D.Hetmantsevo pareiškimas pasirodė kaip atsakas į bendruomenių ir teritorijų plėtros viceministrės Alionos Škrum žodžius, kuri interviu „Forbes" užsiminė apie naują fondą. „Dirbame ties atskiro ekonomikos gaivinimo fondu kūrimu", - tikino ji.

Pasak jos, siekiant užtikrinti šio fondo biudžetą, Ukrainoje, sekant Japonijos pavyzdžiu, gali būti įvestas atskiras mokestis. A.Škrum pridūrė, kad jis nebus įvestas iki karo pabaigos. Be to, viceministrė fondo sukūrimą ir šaltinių paiešką pavadino priverstiniu žingsniu.

Vėliau A.Škrum pareiškė, kad institucija neplanuoja jokio atstatymo mokesčio, o jos žodžiai interviu buvo neteisingai interpretuoti. Ji pabrėžė, kad šalies atstatymą turėtų finansuoti ne ukrainiečiai ir europiečiai, o Rusija.

„Ministerija tikrai dirba ieškodama įvairių šaltinių šalies atstatymui finansuoti. Pirmiausiai tai - donorų lėšos. Taip pat planuojame įsteigti specialų Ekonomikos gaivinimo fondą, sekant kitų šalių, nukentėjusių nuo didelio masto sugriovimų, pavyzdžiu", - aiškino viceministrė.

A.Škrum paaiškino, kad interviu „Forbes Ukraine" ji tik pateikė pavyzdį, kai atskiros šalys tam įvedė specialų mokestį.

Šalies praradimai

Dėl karo Ukrainoje buvo sunaikinta arba apgadinta daugiau nei 50 proc. būsto fondo, o kai kuriose gyvenvietėse beveik nėra išlikusių pastatų. Todėl sprendimas apie jų atkūrimą bus priimtas atsižvelgiant į daugybę veiksnių. Kijevo ekonomikos mokyklos skaičiavimais, nuo plataus masto invazijos pradžios bendra tiesioginių nuostolių suma viršijo 157 mlrd. JAV dolerių.

Tačiau Ukrainos atstatymo kaina bent tris kartus viršys nuostolių sumą. Naujausiais Pasaulio banko skaičiavimais, bendros šalies atkūrimo ir atstatymo išlaidos per ateinantį dešimtmetį sieks 486 mlrd. dolerių.

Europos lyderiai tariasi

Europos vadovai nusiteikę tęsti darbą Briuselyje tol, kol bus pasiektas susitarimas dėl finansinės paramos Ukrainai. Apie tai „Politico" pranešė Kipro Europos reikalų viceministrė Marilena Raunu (Marilena Raouna).

Europos pareigūnai perspėjo, kad diskusijos dėl Ukrainos gali trukti kelias dienas. Pasak jų, užkirsti kelią finansų krizei šalyje - labai svarbus uždavinys. Ši tema buvo aptarta ir gruodžio 15 d. Berlyne vykusiose derybose.

Dabar dalyviai spartina procesą, siekdami susitarti iki gruodžio 18 d. vyksiančio vadovų viršūnių susitikimo ES Taryboje. EK vadovė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) taip pat pabrėžė, kad galutinį sprendimą dėl Ukrainos finansavimo europiečiai turi priimti per gruodžio 18-19 dienomis vyksiantį susitikimą.

ES planas suteikti Ukrainai 210 mlrd. eurų „reparacinę paskolą" įšaldyto Rusijos turto sąskaita vis dar svarstomas. Kai kurios ES narės reikalauja garantijų dėl jo teisinio nepriekaištingumo.

Keturi ES pareigūnai teigė, kad šiam planui alternatyvos kol kas nėra, ir jis laikomas pagrindine iniciatyva paremti Ukrainą. Tačiau Briuselyje baiminamasi, kad visą dėmesį skiriant tik vienam variantui rizikuojama rimtai pavėluoti su tolesniu Kijevo finansavimu.

O štai „Politico" pranešė, kad Baltieji rūmai spaudžia Europą nenaudoti įšaldytų rusiškų aktyvų Ukrainos paramai.