1 nuotr.Termometrų stulpeliams nukritus iki 14 laipsnių Celsijaus žemiau nulio, antradienį dėl naktinės Rusijos oro atakos Kijeve be šildymo ir vandens liko tūkstančiai gyvenamųjų namų, o tai yra dar vienas smūgis Ukrainos sostinei, kuri jau prieš tai buvo nukentėjusi nuo atakų, dėl kurių sutriko gyvybiškai svarbių komunalinių paslaugų teikimas.
Per didelio masto bombardavimą, kuris buvo nukreiptas į energetikos objektus visoje šalyje, netoli Kijevo žuvo mažiausiai vienas žmogus – 50-metis vyras.
Sostinėje buvę naujienų agentūros AFP žurnalistai girdėjo oro pavojaus sirenas ir sprogimus, kai Ukrainos oro gynybos sistemos sureagavo į atskriejančius bepiločius orlaivius ir raketas.
„Karo nusikaltėlis Putinas toliau vykdo genocido karą prieš moteris, vaikus ir pagyvenusius žmones“, – socialiniuose tinkluose parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, omenyje turėdamas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Jis nurodė, kad Rusijos pajėgos taikėsi į energetikos infrastruktūrą bent septyniuose regionuose, ir paragino Ukrainos sąjungininkus sustiprinti jos oro gynybos sistemas.
„Barbariškas šio ryto Putino smūgis yra įspėjamasis signalas Davose besirenkantiems pasaulio lyderiams: parama Ukrainos žmonėms yra neatidėliotina; be ilgalaikės taikos Ukrainoje nebus taikos Europoje“, – pridūrė A. Sybiha, kalbėdamas apie Pasaulio ekonomikos forumą Šveicarijos kurorte.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Rusijos pajėgos paleido „daug balistinių ir kruizinių raketų“ ir „daugiau kaip 300 puolamųjų bepiločių orlaivių“.
Užsienio reikalų viceministrė Mariana Beca pažymėjo, kad „šiuo metu beveik pusė Kijevo neturi elektros“.
Bombardavimai visoje šalyje
V. Zelenskis, kuris neseniai skundėsi lėtu ginklų tiekimu, nurodė, kad Ukraina likus vos dienai iki atakos gavo oro gynybos sistemoms skirtų šaudmenų siuntą.
„Pagaliau gavome reikiamas raketas, kurios labai padėjo“, – socialiniuose tinkluose teigė jis.
Ataka įvyko praėjus maždaug dešimčiai dienų po bene didžiausio Rusijos smūgio į Kijevo energetikos tinklą nuo visapusiškos invazijos pradžios prieš beveik ketverius metus.
Dėl to smūgio, kuris, tvyrant minusinei temperatūrai, buvo suduotas sausio 9 d., pusė sostinės liko be šildymo, o daugybė gyventojų kelias dienas neturėjo elektros.
Dauguma antradienį nukentėjusių pastatų buvo paveikti ir sausio 9 d.
Praėjusią savaitę buvo pranešta apie sprendimą iki vasario mėnesio uždaryti mokyklas, be to, siekiant taupyti energiją, buvo sumažintas gatvių apšvietimo intensyvumas.
Rusija per naktinį apšaudymą paleido apie 339 tolimojo nuotolio kovinius bepiločius orlaivius ir 34 raketas, informavo Kijevo oro pajėgos.
„Po šios atakos 5 tūkst. 635 gyvenamieji pastatai neturi šildymo“, – tinkle „Telegram“ parašė sostinės meras Vitalijus Klyčko. Tai yra apie pusė Kijevo daugiabučių.
V. Klyčko pridūrė, kad didelėje Kijevo dalyje taip par nėra tekančio vandens.
„Ypatingos svarbos infrastruktūra“
Vakarinės Rivnės srities valdžios institucijos pranešė, kad ten per atskirą ataką buvo apgadinta „ypatingos svarbos infrastruktūra“, be elektros liko 10 tūkst. namų ūkių.
Pietinės Odesos srities vadovas nurodė, kad į gyvenamąjį namą rėžėsi Rusijos bepilotis orlaivis ir buvo smogta į energetikos objektus.
Tuo tarpu rytinės Poltavos srities vietos valdžia pareiškė, kad per ataką kilo gaisras pramonės objekte.
Rusija nuo pat invazijos pradžios smūgiuoja į Ukrainos energetikos sistemą, o Kijevas teigia, kad tai yra bandymas pakirsti moralę ir susilpninti ukrainiečių pasipriešinimą.
Kremlius tvirtina, kad neva taikosi tik į Ukrainos karinius objektus, ir dėl karo tąsos apkaltino Kijevą, nes šis atsisako pritarti Maskvos reikalavimams dėl taikos.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) yra išdavęs dviejų Rusijos karininkų arešto orderius dėl smūgių į Ukrainos energetikos tinklą.
TBT teigė, kad tai yra karo nusikaltimas, nes tikslas yra pakenkti civiliams ukrainiečiams.
