1 nuotr.Suomijos Karinės žvalgybos įstatymo reforma gerokai išplės šios tarnybos galias. Įstatymo projektas jau svarstomas, apie tai informuoja Suomijos visuomeninis transliuotojas „Yle“.
Slėps informaciją
Pavyzdžiui, ateityje žvalgybai nebereikės pranešti objektui, kurio telefoninių pokalbių buvo klausomasi, nesvarbu, tai būtų asmuo ar įmonė, kad jis buvo sekamas. Taip žmogus gali niekada nesužinoti, kad jo veikla buvo stebima.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus karinės žvalgybos agentūros privalo pranešti visiems nevalstybiniams subjektams, kad jie buvo sekami, taip užtikrinant jų teisinę apsaugą.
Šalies gynybos ministras Antis Hiakianenas (Antti Hakkanen) teigė, kad pokyčiai yra būtini, nes dabartinė praktika gali atskleisti žvalgybos metodus, kas keltų pavojų nacionalinio saugumo interesams.
Be to, pagrindiniai karinės žvalgybos objektai yra valstybės veikėjai ir jų bendrininkai. „Žvalgybos veiklą stebintis įgaliotinis bei teismai ir toliau kontroliuos šį procesą. Jie užtikrins, kad nebūtų piktnaudžiavimo", - tikino ministras.
Masinio sekimo nebus?
Ateityje karinė žvalgyba galės ieškoti pranešimų pagal jų turinį - pavyzdžiui, pagal tam tikrus žodžius ar temas. Dabartiniai įstatymai tai draudžia. Skirtingai nuo dabartinės situacijos, pranešimus bus galima sekti priklausomai nuo to, siunčiami jie ar gaunami iš Suomijoje esančio telefono arba kito įrenginio.
Ar karinė žvalgyba bus įgaliota šnipinėti privačius žmonių ryšius? „Nekalbame apie neribotą masinį sekimą. Pristatome modelį, kuris leis plačiau identifikuoti potencialiai pavojingus veikėjus ir jų komunikaciją, todėl bus lengviau sekti grėsmę keliančią valstybės tarnautojų veiklą", - aiškino A.Hiakianenas.
Duomenys apie pinigus
Pagal įstatymo projektą, karinės žvalgybos galios bus išplėstos ir eilinių piliečių atžvilgiu. Institucija turės daugiau galimybių gauti informaciją iš mokesčių tarnybos, draudimo bendrovių, finansų priežiūros institucijų, pensijų fondų ir užimtumo tarnybos.
A.Hiakianenas tikina, kad pokyčiais nesiekiama karinei žvalgybai patikėti visų Suomijos gyventojų veiklos kontrolės.
„Tai - griežtai ribojama priemonė, kuri bus taikoma tais atvejais, kai kils įtarimų, jog nacionaliniam saugumui pavojingas subjektas yra aktyvus ir gali organizuoti slaptas operacijas ar pinigų plovimą.
Be to, įstatymo projektas išplečia šalyje naudojamų informacinių sistemų stebėsenos galimybes. Užsienyje esančios informacinės sistemos, jeigu jos bus naudojamos taip, kad kels grėsmę nacionaliniam saugumui, galės būti blokuojamos, trikdoma jų veikla, ar modifikuojamos.
Viešai neatskleidžiame savo kanalų ir įtakos priemonių. Tai labiau susiję su techniniais klausimais, pavyzdžiui, kaip sustabdyti Suomijos kritinės infrastruktūros išjungimą informaciniuose tinkluose", - patikslino A.Hiakianenas.
Įstatymo projektas taip pat suteiktų naujų žvalgybos galių Sausumos, Jūrų ir Oro karinėms pajėgoms bei Pasienio apsaugos tarnybai.
Būtina neatsilikti
Gynybos ministras teigia suprantantis susirūpinimą, kurį kelią planai plėsti žvalgybos galias, bet tikina, jog žvalgyba Suomijoje patikimai prižiūrima.
„Žvalgybos vadovams tenka oficiali, o prireikus - ir baudžiamoji atsakomybė. Be to, priežiūrą vykdo parlamentinis žvalgybos priežiūros komitetas. Tai visapusiška ir bene griežčiausia kontrolės sistema Europoje", - nurodė jis.
Pirmasis nacionalinės žvalgybos įstatymas Suomijoje įsigaliojo tik 2019 m., tačiau jau norima jį atnaujinti. Ministras sako, kad karinės žvalgybos galių išplėtimas yra būtinas šalies saugumui.
„Žvalgybos pajėgumai turi nuolat taikytis prie besikeičiančios technologinės aplinkos ir kintančio grėsmių pobūdžio. Prie to, ką gali padaryti mūsų kaimynai ir jų sąjungininkai", - apibendrino jis.
Naujasis įstatymas turėtų įsigalioti kitą vasarą.
