1 nuotr.JAV gyvenęs vyras, kurį kartu su keletu kitų asmenų per susišaudymą nukovė Kubos pakrančių apsauga, norėjo išlaisvinti komunistinę salą, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį pranešė jo politinis bendražygis.
Trečiadienį Kubos pakrančių apsauga apšaudė greitaeigį katerį ir nukovė vieną bei sužeidė dar vieną amerikietį, pranešė oficialus JAV asmuo.
Kubos teigimu, susišaudymo metu žuvo keturi ir buvo sužeisti dar šeši laive buvę žmonės.
Šis incidentas įvyko tuo metu, kai, JAV nuvertus Kubos artimiausią sąjungininką Venesuelos prezidentą Nicolą Maduro, tarp Havanos ir Vašingtono kilo didelė įtampa.
Po kruvino susišaudymo su Floridoje registruotu laivu Kuba pažadėjo gintis nuo „teroristų ir samdinių“ išpuolių.
Ketvirtadienį Kubos užsienio reikalų viceministras Carlosas Fernandezas de Cossio pranešė, kad Vašingtonas „pareiškė norą bendradarbiauti siekiant išsiaiškinti šių apgailestaujamų įvykių aplinkybes“.
Havana teigė, kad visi JAV laive buvę asmenys buvo kubiečiai, gyvenantys Jungtinėse Valstijose, į kurias nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio atvyko keletas imigrantų iš Kubos bangų.
Vieno iš nužudytųjų – kaip pranešama, 54-erių vilkiko vairuotojo Michelio Ortegos Casanovos – politinis bendražygis naujienų agentūrai AFP pasakojo, kad vyriškis dažnai kalbėdavo apie norą išlaisvinti savo tėvynę.
„Jo tikslas buvo kovoti su nusikalstama ir žiauria narkotikų tironija (vyriausybe) ir pažiūrėti, ar tai paskatins žmones sukilti“, – Tampoje (Florida) sakė Kubos respublikonų partijos vadovas Wilfredas Beyra.
W. Beyra teigė perspėjęs M. Ortegą Casanovą, kad „dabar ne laikas tokiems žygiams“, tačiau tas pažadėjo veiksmų imtis „bet kurią akimirką“.
Kubos valdžios institucijos pranešė, kad už maždaug vienos jūrmylės nuo Kubos šiaurinės pakrantės greitaeigiu kateriu plaukę asmenys pradėjo šaudyti į pakrantės apsaugos laivą, ir pridūrė, kad kateryje buvo rasta automatų, pistoletų, Molotovo kokteilių ir karinės paskirties įrangos.
Jungtinių Valstijų vyriausybės reakcija buvo santūri.
Karibų salose viešėjęs valstybės sekretorius Marco Rubio sakė, kad Vašingtonas atlieka savo tyrimą ir „reaguos atitinkamai“.
Jis tvirtino, kad JAV vyriausybė nėra niekaip susijusi su šiuo konfliktu.
Kova už tėvynę
Vidaus reikalų ministerija teigė, kad dauguma greitaeigio katerio keleivių Kuboje jau buvo teisti už „nusikalstamą ir smurtinę veiklą“, o dar vienas iš Jungtinių Valstijų dalyvauti operacijoje atsiųstas vyras buvo suimtas Kubos teritorijoje ir prisipažino.
JAV pareigūnas taip pat sakė, kad kai kurie laive buvę asmenys turėjo teistumą, ir pridūrė, kad sužeistasis JAV pilietis gydomas Kuboje.
W. Beyra naujienų agentūrai AFP sakė, kad keletas Floridos, kur gyvena daugiau nei milijonas kubiečių, grupuotės „atvirai skelbia, kad yra pasirengusios mokytis karybos ir kovoti už savo tėvynės laisvę“.
Jis taip pat teigė, kad pažįsta ir vieną iš sužeistųjų – Leordaną Enrique Cruzą Gomezą, su kuriuo susipažino politiniame renginyje.
Kubos vyriausybė dažnai praneša apie jos teritoriniuose vandenyse pasirodžiusius greitaeigius katerius iš Jungtinių Valstijų, tačiau mirtinų susidūrimų pasitaiko rečiau.
Tokie incidentai dažnai būna susiję su žmonių kontrabanda į Jungtines Valstijas arba neteisėta prekyba narkotikais, jų metu pažeidėjai persekiojami, vyksta susišaudymai ir ginkluoti išpuoliai prieš pasienio pareigūnus.
Trumpo spaudimas
Naujausias susidūrimas įvyko tuo metu, kai Kuba patiria didelį ekonominį JAV spaudimą.
Prezidentas Donaldas Trumpas Kubą pavadino „žlugusia valstybe“ ir „ypatinga grėsme“ JAV nacionaliniam saugumui, nors iki šiol atmetė galimybę pradėti kokią nors operaciją, kuria būtų siekiama pakeisti salos režimą.
Sausio mėnesį, kai JAV pajėgos nuvertė N. Maduro ir faktiškai perėmė Venesuelos naftos eksporto kontrolę, Kubos komunistinė vyriausybė neteko vieno iš svarbiausių diplomatinių rėmėjų ir gyvybiškai svarbaus šalies kuro šaltinio.
Ligi tol Venesuela patenkindavo maždaug pusę Kubos degalų poreikio.
Po Karibų jūros regiono lyderių protestų, baiminantis, kad 9,6 milijono kubiečių likus be naftos šalies ekonomika yra pasmerkta žlugti, Jungtinės Valstijos trečiadienį pareiškė, kad komerciniais ir humanitariniais tikslais leis tiekti į salą ribotą Venesuelos naftos kiekį.
Iždo departamentas pareiškė, kad Venesuelos nafta turės būti tiekiama per privačias įmones, o ne per Kubos vyriausybę ar karinį aparatą, kuris kontroliuoja didžiąją dalį salos ekonomikos.
