1 nuotr.Trečiadienį Kremlius pranešė, kad Vladimiras Putinas nevyks į Braziliją dalyvauti kitą mėnesį vyksiančiame BRICS viršūnių susitikime dėl Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduoto Rusijos prezidento arešto orderio.
„Prezidentas dalyvaus vaizdo ryšiu. Taip yra dėl tam tikrų sunkumų, susijusių su TBT reikalavimais“, – žurnalistams sakė Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas ir pridūrė, kad į liepos 6–7 dienomis Rio de Žaneire vyksiantį susitikimą vyks užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Per susitikimą su žurnalistais J. Ušakovas taip pat sakė, kad Vašingtonas dar nepasirengęs pašalinti kliūčių abiejų šalių ambasadų darbui, nes pastangos normalizuoti abiejų šalių santykius stringa.
„Nepaisant kai kurios pažangos, Amerika dar nėra pasirengusi rimtai imtis įveikti sunkumus, trukdančius ambasadų darbui“, – per spaudos konferenciją sakė J. Ušakovas.
Brazilija turėtų suimti V. Putiną
Hagoje įsikūręs TBT siekia V. Putino arešto dėl įtariamo neteisėto Ukrainos vaikų deportavimo po jo įsakyto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 metais.
V. Putinas nuolat giria BRICS klubą kaip atsvarą, jo žodžiais, Vakarų hegemonijai pasaulinėje arenoje. Ši Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos įsteigta šalių grupė žada stiprinti prekybą ir bendradarbiavimą, nors nėra susaistyta jokiu prekybos paku, instituciniai ryšiai menki.
Brazilija yra TBT narė, todėl būtų įpareigota įvykdyti V. Putino arešto orderį, jei jis atvyktų į viršūnių susitikimą.
Pernai Kremliaus vadovas surengė vizitą į Mongoliją, nepaisydamas arešto orderio, tai buvo pirmoji jo kelionė į šalį, TBT narę, nuo 2023 m., kai Hagoje įsikūręs teismas išdavė jo arešto orderį. TBT ir Europos Sąjunga kritikavo Ulan Batorą, leidusį V. Putinui atvykti ir jo nesuėmusį.
JAV ir Rusijos derybos įstrigo
Rusija ir Jungtinės Valstijos siekė atkurti diplomatinius ir verslo ryšius, Donaldui Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus ir pažadėjus greitai užbaigti karą Ukrainoje, tačiau abi šalys supykdė JAV lyderį, nes greitos paliaubos nebuvo pasiektos.
Santykiai tarp dviejų branduolinių valstybių nusmuko iki žemiausio nuo Šaltojo karo laikų lygio, kai Rusija užpuolė Ukrainą ir Vakarai paskelbė precedento neturinčias sankcijas Maskvai.
Abiejų šalių ambasados kelerius metus veikė tik su ribotu personalu, nes diplomatai buvo išprašyti.
Maskva ir Vašingtonas surengė du susitikimus, siekdami atkurti nutrūkusius diplomatinius ryšius, tačiau nė vienas nedavė proveržio. Anksčiau birželį Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Vašingtonas atšaukė trečiąjį diplomatinių derybų su Maskva ratą, tikimasi, kad pauzė „netruks per ilgai“.
