Kinija skuba tyrinėti Arktį

Pekino siekiai

Arktis, ilgai laikyta atšiauria ir atokia vieta, šiandien tapo viena svarbiausių geopolitinių kovos zonų pasaulyje. Kinija neslepia ambicijų - neseniai ji vėl ėmėsi tyrimų sunkiausiai pasiekiamose regiono vietose.

Tam Pekinas surengė iki šiol neregėtą mokslinę ekspediciją, pasitelkdamas pilotuojamą povandeninį aparatą „Fendouzhe".

Per beveik du mėnesius aparatas 43 kartus nėrė po storu ledu. Įspūdingiausia akimirka buvo tuomet, kai jis nusileido į 5277 metrų gylį Arkties vandenyno centre - tai dar kartą parodė, kad Kinija turi technologijų, kuriomis gali pasigirti tik nedaugelis valstybių.

Nors Pekinas tikina, jog misija - mokslinė, Vakarų analitikai į ją žiūri atsargiai. Jų teigimu, jūros dugno tyrimai gali būti susiję ne tik su mokslu. Jie gali padėti atrasti naujus prekybos kelius ir strategiškai svarbius išteklius.

Spartėjantis Arkties ledynų tirpimas regioną paverčia vis labiau geidžiamu jūrų koridoriumi, o nauji maršrutai tarp Azijos ir Europos leidžia sutrumpinti keliones.

Tai iliustruoja ir nesenas pavyzdys: Arkties kelią pasirinkęs kinų krovininis laivas maršrutą tarp Azijos uostų ir Jungtinės Karalystės įveikė maždaug per 20 dienų, kai kelionė per Sueco kanalą trunka dvigubai ilgiau. Kiekvienas ledynų tirpimo sezonas dar labiau plečia šias pasaulinės logistikos galimybes.

Tokioms operacijoms Pekinas sukūrė mokslinį laivą „Tansuo-3", pritaikytą darbui tarp ledo masyvų ir atšiauriomis sąlygomis. Iš jo, naudojant pažangius jutiklius ir autonomines sistemas, koordinuojami pilotuojami povandeniniai aparatai.

Technologijų lenktynės

Misijos centre - aparatas „Fendouzhe", turintis tvirtą sferinį titano lydinio korpusą. Jis atsparus milžiniškam slėgiui ir saugo įgulą beveik užšąlančiuose vandenyse.

Varžybos dėl Arkties gelmių turi ir simbolinę reikšmę. 2007 m. Rusija nustebino pasaulį, kai povandeninis aparatas jūros dugne, 4261 m gylyje įsmeigė titaninę vėliavą.

JAV pasirinko kitą kelią - Vašingtonas naudojasi nepilotuojamais povandeniniais aparatais, jutiklių tinklais ir autonominėmis platformomis, galinčiomis ilgą laiką stebėti sunkiai pasiekiamas Arkties vandenyno teritorijas.

Prie augančios geopolitinės įtampos prisidėjo ir JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pareiškimai apie Arkties strateginę svarbą. Tokia retorika paskatino spartesnes didžiųjų valstybių technologines ir karines investicijas.

Ispanija į procesus žvelgia per mokslinių tyrimų prizmę. Okeanografinis laivas „Hesperides" daugelį metų dalyvauja poliarinėse ekspedicijose, kuriose tiriami ledynai, vandenynai ir atmosfera. Surinkti duomenys yra svarbūs analizuojant klimato kaitą pasaulyje.

Be geopolitinės konkurencijos, tokios misijos leidžia tyrinėti beveik nepažintas ekosistemas. Daugiau nei penkių kilometrų gylyje po ledu gyvena mikroorganizmai, prisitaikę prie milžiniško slėgio, visiškos tamsos ir ekstremalaus šalčio. Panėrimų metu surinkti mėginiai gali atskleisti iki šiol nežinomus biocheminius junginius.

Kai kurie mokslininkai mano, kad tokie ekstremaliomis sąlygomis gyvenantys organizmai gali padėti sukurti naujus antibiotikus, pramoninius fermentus ar net šiandien dar sunkiai įsivaizduojamas medicinos technologijas.

„Fendouzhe" taip pat turi jutiklius, galinčius itin tiksliai sudaryti jūros dugno žemėlapius. Tokie duomenys leidžia aptikti telkinius, kuriuose gausu retųjų žemių elementų - mineralų, būtinų akumuliatorių, vėjo jėgainių ir mikroschemų gamybai.

Būtent todėl kiekvienas mokslinis pasiekimas iš karto tampa svarbus ir ekonomiškai. Jūros dugne slypintys ištekliai gali turėti didelę įtaką energetikos pertvarkai ir pasaulinei kovai dėl pažangių technologijų.

Kai kurie ekspertai siūlo mažinti įtampą Arkties regione sudarant tarptautinius susitarimus, panašius į Antarktidos sutartį, pagal kurią žemynas skirtas moksliniams tyrimams, o teritoriniai ginčai yra ribojami.