Įtampa auga: vis mažiau saugumo ir ore

Bauginančios tendencijos

Naktį į spalio 5-ąją, pastebėjus oro balionus, virš Vilniaus oro uosto buvo laikinai uždaryta oro erdvė ir sustabdyti skrydžiai. Tai paveikė per 5 tūkst. keleivių.

Rugsėjo pabaigoje Vilniaus oro uosto darbą taip pat sutrikdė netoliese kilę civiliniai dronai. Tuomet Viešojo saugumo tarnyba Vilniuje fiksavo 3 draudžiamus dronų skrydžius oro uosto apylinkėse. Dėl šios neteisėtos veiklos buvo paveikti 7 skrydžiai - 4 orlaiviai vėlavo išvykti, 3 vėlavo atvykti. „Tai ne pirmas kartas, kuomet dėl civilinių bepiločių orlaivių sutrikdomas oro uosto darbas. Ankstesniais atvejais 2 orlaiviai leidosi alternatyviuose oro uostuose", - informavo „Oro navigacija".

Po to, kai spalio pradžioje dronai sutrikdė Miuncheno oro uosto darbą, Bavarijos vidaus reikalų ministras Joachimas Hermanas pareiškė, kad policijai gali būti suteikti platesni įgaliojimai atremti šią grėsmę. Vokietijos policija spalio 4 d. patvirtino dar vieną drono incidentą, dėl kurio buvo sulaikytas asmuo, įtariamas skraidinęs įrenginį netoli Frankfurto oro uosto.

Praėjus daugiau nei savaitei po kibernetinės atakos, dėl kurios buvo sutrikdyta Berlyno oro uosto veikla, rugsėjo 29 d. rytą buvo atšaukti keturi išvykstantys ir keturi atvykstantys skrydžiai.

Danijoje dronai ne kartą pastebėti virš oro uostų ir kritinės infrastruktūros. Dėl to prieš porą savaičių teko kelioms valandoms uždaryti svarbų Kopenhagos oro uostą. Buvo atšaukta dešimtys skrydžių, nepatogumų patyrė dešimtys tūkstančių keleivių. Rugsėjo 28-osios vakarą Norvegijoje dėl pastebėtų dronų taip pat buvo nukreipti keli orlaivių skrydžiai.

Istorija linkusi kartotis

Daugėjant su orlaiviais susijusių incidentų, publicistas Serhijus Dyšlenko „Respublikos" skaitytojams primena, kad nelaimės ore nėra jau tokios retos.

2014 m. liepos 17 d. Donbaso danguje Rusijos 53-iosios priešlėktuvinės brigados kariai numušė Malaizijos oro linijų keleivinį lėktuvą „Boeing 777".

1983 m. rugsėjo 1 d. sovietų naikintuvai virš Sachalino salos numušė nuo kurso nukrypusį ir apie 500 km į SSRS teritoriją įskridusį Pietų Korėjos oro bendrovės „Korean Air" orlaivį „Boeing 747". Sovietų valdžia iš pradžių viską neigė, tačiau vėliau pateikė kelias oficialias versijas. Viena jų skelbė, kad sovietų naikintuvai tik „išvijo" korėjiečių orlaivį iš savo teritorijos, o vėliau jis pasuko Japonijos jūros kryptimi ir dingo.

Iš tiesų lėktuvą numušė sovietų karo lakūnas. Po kelių dienų SSSR pripažino, kad jos oro pajėgos susijusios su katastrofa. Spaudos konferencijoje netgi buvo pristatytas „Boeing" numušęs lakūnas. Jis papasakojo, kad vykdė įsakymą. Nes kaip keleivinis užmaskuotas lėktuvas, greičiausiai, užsiėmė šnipinėjimu.

Laineris nukrito į Japonijos jūrą už 37 km nuo Sachalino. „Juodąsias dėžes" iš jūros dugno ištraukė sovietų narai. Ir viską nuslėpė. Tik po SSRS žlugimo, prezidento Boriso Jelcino laikais, tiesa buvo atskleista. Per incidentą žuvo 269 žmonės, iš jų - dvidešimt du vaikai.

„Šis nusikaltimas prieš žmoniją neturi būti pamirštas. Tai nebuvo tiesiog puolimas prieš mus ar Korėjos Respubliką. Šiuo atveju SSRS pasipriešino visam pasauliui ir tiems moraliniams principams, kurie apibrėžia žmogiškus santykius. Šis barbarizmas yra sukurtas visuomenės, kuri nepaiso žmogaus teisių ir gyvybės vertės bei nuolat siekia išplėsti savo įtaką kitoms šalims ir jas valdyti", - teigė tuometinis JAV prezidentas Ronaldas Reiganas (Ronald Reagan).

1978 m. nelaimė ištiko dar vieną korėjiečių lėktuvą - „Boeing 707". Dėl įrangos gedimo lėktuvas įskrido į SSRS oro erdvę. Sovietų pilotai lėktuvą numušė gavę įsakymą. Yra liudijimų, kad sovietų naikintuvo „Su-15" pilotas pranešė, jog taikinys yra civilinis lėktuvas. Nepaisant to, po pliūpsnio keiksmažodžių jis gavo trumpą ir aiškų įsakymą numušti orlaivį.

Lėktuvo bortus puošė hieroglifai, pro iliuminatorius matėsi žmonės, kurie draugiškai mojavo rankomis ir fotografavo sovietinį naikintuvą. Matyt, lėktuvo įgula suprato savo klaidą ir pati pasuko lėktuvą Suomijos link, iki kurios sienos buvo maždaug šešios skrydžio minutės. Korėjiečių lėktuvo, skridusio maršrutu KE902 Paryžius - Seulas, pilotai sugebėjo nutupdyti pamuštą lėktuvą ant artimiausio ežero ledo Karelijoje. Žuvo du žmonės, sužalojimus patyrė 13 keleivių.

Įgula buvo suimta, bet po dešimties dienų tardymų paleista. Keleiviai taip pat buvo sulaikyti ir apklausti. Po to paleisti. Ir jokios kompensacijos iš sovietų pusės. Priešingai - Maskva liepė sumokėti 100 tūkst. JAV dolerių už paslaugas, suteiktas juos laikant SSRS teritorijoje. Sovietai kruopščiai apieškojo lėktuvą, bet šnipinėjimo požymių nerado. Korėjos pusė apskaičiavo galimas išlaidas, susijusias su lėktuvo transportavimu iš Karelijos pelkių, ir atsisakė šios idėjos. Lėktuvas buvo paliktas likimo valiai, kuo suskubo pasinaudoti sovietų aviacijos inžinieriai.

1940 m. rugpjūčio 6 d. Sovietų Aukščiausiosios Tarybos sesija priėmė nutarimą dėl Estijos TSR prijungimo prie SSRS. Birželio 14 d. virš Baltijos jūros sovietų kariai numušė Suomijos oro linijų lėktuvą. Jis skrido populiaru maršrutu iš Talino į Helsinkį. Keleiviai, tarp kurių būta ir diplomatų, žuvo. Po trijų dienų sovietų kariuomenė įžengė į Estiją. Šis veiksmas tapo sovietų okupacijos Baltijos šalyse dalimi.

1962 m. birželį netoli Krasnojarsko miesto sudužo „Aerofloto" lėktuvas „Tu-104". Žuvo 84 žmonės - keleiviai ir įgula. Iš pradžių katastrofos priežastimi buvo paskelbtas sprogimas lėktuve. Vėliau paaiškėjo, kad tuo metu vyko priešlėktuvinių raketų bandymai. Viena raketų „pametė" taikinį ir nuskriejo į civilinį lėktuvą. Tais pačiais metais sovietų kariai numušė dar vieną „Tu-104" - šį kartą danguje virš Chabarovsko. Žuvo 86 žmonės.

O pirmąjį civilinį lėktuvą sovietų priešlėktuvinė artilerija numušė 1959 m. Viename iš daugybės poligonų vyko karinės pratybos, kurių „taikiniu" tapo virš Stalingrado skridęs civilinis lėktuvas „IL-18". Žuvo 25 žmonės. 1961 m. sovietų kariai numušė civilinį lėktuvą virš Rostovo srities. „IL-18" buvo 59 žmonės. 1963 m. katastrofa baigėsi dar vieno „IL-18" skrydis. Tuomet žuvo 57 žmonės. „Visais šiais atvejais niekas nebuvo paviešinta. Vyriausybė nutylėjo katastrofos priežastis. Artimiesiems buvo pasakota apie technines problemas. Tikrosios priežastys, lėmusios savų lėktuvų „medžioklę", buvo tai, kad Kremlius griežtai saugojo savo paslaptis nuo amerikiečių oro žvalgybos", - teigia istorikas Ivanas Dereiko.

1983 m. numuštų lėktuvų sąrašą papildė Jakutijoje, netoli Permės, numuštas „AN-24". Dar vienas „IL-18" savo kelionę baigė netoli Semipalatinsko Kazachstane, dabar šis miestas vadinamas Semejumi.

1967 m., norėdamas pabėgti iš „komunistinio rojaus", buvęs karinis lakūnas Pavelas Skrylovas iš Tuapsės oro uosto pagrobė lėktuvą „AN-2". Danguje virš neutralių Juodosios jūros vandenų jį pasivijo naikintuvas. Kiek keleivių buvo lėktuve nežinoma, bet jie visi žuvo. Lėktuvo liekanos nugrimzdo į jūrą.

1981 m. rugpjūtį dvidešimtmetė Larisa Savicka patyrė lėktuvo katastrofą Sibire. Ją išgelbėjo stebuklas, nes mergina išgyveno po kritimo iš 5200 metrų aukščio, kai keleivinis lėktuvas AN-24 susidūrė su kariniu bombonešiu TU-16A. Ji patyrė daugybę traumų, bet liko gyva. Vienintelė iš visų keleivių. Iš valstybės gavo 75 rublių draudimo išmoką. Manoma, kad tai mažiausia kompensacija pasaulyje už avarijos pasekmes.

2001 m. virš Juodosios jūros buvo numuštas Rusijos lėktuvas „TU-154". Tuometinis Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma pripažino Ukrainos kaltę ir įsakė išmokėti kompensaciją žuvusiųjų artimiesiems. Istorija tuo ir baigėsi, nors Ukraina teisiškai nepripažino savo kaltės, o Maskva nepateikė jokių pretenzijų. Remiantis „sąmokslo teorija", tokį lojalumą paaiškinti nėra sunku. Kryme vyko bendros Rusijos ir Ukrainos karinės pratybos. Civilinis lėktuvas buvo numuštas Rusijos oro eismo atsakomybės zonoje, nors pratybų metu civilinis oro eismas turėjo būti sustabdytas.

Praėjusių metų gruodžio 25 d. Kazachstane sudužo Azerbaidžano avialinijų lėktuvas. Jis buvo pamuštas netoli Grozno. Dispečeris uždraudė lėktuvui leistis Čečėnijos oro uoste ir nukreipė jį į Kazachstaną, dėl ko teko skristi per jūrą. Galbūt tai buvo tyčinis veiksmas: jei lėktuvas būtų nukritęs į jūrą, būtų buvę neįmanoma įrodyti, kad jis buvo numuštas. Orlaivis perskrodė jūrą ir nukrito netoli Aktau oro uosto. Jame buvo 67 žmonės, išgyveno 29. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neatsiprašė už Rusijos karinių oro pajėgų nusikaltimą.

Galimos versijos

Kriminalistai žino, kad serijinį žudiką galima atpažinti pagal jo nusikaltimų „braižą". Galiausiai tokios žinios padeda jį sugauti. Malaizijos „Boeing 777", skridusį reisu MH-17 virš Ukrainos stepių, numušė Rusijos kariai. Tai įrodė teismas. Ankstesnėje teismo išvadoje buvo teigiama, kad šiame nusikaltime „aiškiai matomi Maskvos pėdsakai". Kalbant apie nusikalstamą „braižą", Abchazijos karo Gruzijoje metu 1993 m. rugsėjį buvo ciniškai numušti du civiliniai lėktuvai su keleiviais. Dar trys lėktuvai pamušti ant žemės, panaudojant artileriją ir raketų sistemas. Tuomet žuvo 136 žmonės. Šiame kare Rusija aktyviai rėmė Abchazijos separatistus.

Nepaisant Nyderlandų baudžiamojo teismo išvadų, Maskva neigia savo kaltę dėl „Boeing 777" žūties. Ji teikia įvairias prielaidas, kurios iš esmės yra absurdiškos. Taip buvo paskelbta palydovinė nuotrauka, kurioje Ukrainos naikintuvas skrenda prie pat dar ore esančio „Boeing 777". Internete galima rasti tik vieną nuotrauką, kurioje šio modelio lėktuvas nufotografuotas iš palydovo. Toje nuotraukoje lėktuvo sparnas yra šiek tiek pažeistas. Maskvos pateiktoje nuotraukoje - taip pat. O Ukrainos „SU-25", kuris tariamai artėjo prie jo 10 tūkst. m aukštyje, negali pakilti į tokį aukštį, nes yra šarvuotas ir sunkus bei skirtas antžeminiams taikiniams naikinti.

Vėliau pasirodė versija su aviacijos dispečeriu, kažkodėl ispanu. Buvo pateiktos ekspertizės išvados dėl antžeminės raketos sprogimo. Esą, žalą padarė kitos modifikacijos raketos, o ne tokios, kokias turi rusai. Esą, tai ukrainiečių darbas, o raketa iš „Buk" komplekso buvo paleista iš Ukrainos kontroliuojamos teritorijos. Ukrainos „pėdsakas" čia iš tiesų yra. Ukrainos kariuomenės atsargos pulkininkas Igoris Kirilenko patikslino, kad tas „Buk" sovietmečiu priklausė ukrainiečių kariuomenei, bet pradėjus nusiginklavimą perduotas (ar parduotas) Gruzijai. Rusai jį „pasiskolino" per 2008 m. karą, o vėliau jį gavo 53-ioji Rusijos ginkluotųjų pajėgų priešlėktuvinė brigada.

„Bellingcat" komanda tiksliai ir kruopščiai atsekė priešlėktuvinės raketų sistemos „Buk" kelią iš Kursko srities į Donbasą. „Buk" yra didelis kompleksas, todėl kai jį gabeno, tai pridarė rūpesčių Rusijos miestams ir miesteliams. Kartais gatvėse buvo blokuojamas eismas, kartais „Buk" neišsitekdavo posūkiuose, todėl reikėjo ieškoti kito kelio ir pan.

Nepagrąžinta tikrovė

Ukraina dėl šios tragedijos pasiūlė įsteigti JT baudžiamąjį tribunolą. Rusija turi balsą JT Saugumo Taryboje, todėl turi ir veto teisę. Ji nepritarė, nes tai esą nieko nebūtų davę, o kalta, kaip visada, yra Ukraina. Tada Ukraina kreipėsi į Baudžiamąjį teismą Hagoje. Teismas padarė išvadą, kad MH-17 reisu skridęs lėktuvas buvo numuštas iš „Buk" komplekso, dislokuoto Pervomaisko pusėje - teritorijoje, kontroliuojamoje Donecko pajėgų ir Rusijos kariuomenės, paleistos raketos. Taikinys buvo karinis lėktuvas, tačiau ši klaida nesumažina nusikaltimo sunkumo.

Igoris Girkinas, Sergejus Dubinskis, Olegas Pulatovas ir Leonidas Harčenko nebuvo viena grupė, kaip teigė prokuratūra, bet buvo susiję su „Buk" panaudojimu. I.Girkinas, L.Harčenko ir S.Dubinskis pripažinti kaltais, O.Pulatovas išteisintas. Kaltieji nuteisti kalėti iki gyvos galvos ir privalo sumokėti žuvusiųjų artimiesiems ne mažiau kaip 16 mln. eurų kompensaciją. Nė vienas iš kaltinamųjų neatvyko į teismą, nes procesui prasidėjus jie visi buvo Rusijoje.