Ginklų parduotuvė iš JAV apgavo Ukrainą

Mažmeninės prekybos parduotuvė „OTL Firearms" įsikūrusi vieno aukšto pastate Tusono miesto pakraštyje. Remiantis valstybiniais dokumentais, 2020 m. liepą ją įregistravo tuomet 28-erių buvęs Taneris Kukas (Tanner Cook).

Parduotuvė, kaip paaiškėjo vėliau, neturėjo didelių nei sandėlių, nei eksporto patirties, nei kompetencijų vykdyti užsakymus nacionaliniu mastu.

Nepaisant to, 2022 m. gegužę į T.Kuką kreipėsi Ukrainos valstybinė įmonė „Progress" ir užsakė Serbijos gamybos amuniciją. Ukrainos pusei neužkliuvo nei laikinas ženklas biure, nei tik pora vietinių klientų atsiliepimų. Galimai juos sudomino „priimtinos kainos", kurias gyrė šie pirkėjai.

Šalys pasirašė milijardo JAV dolerių vertės sandorį vos po mėnesio, 2022 m. birželį. Jame buvo numatytas didžiulio kiekio šaudmenų tiekimas, įskaitant 10 mln. 23 mm kalibro sviedinių zenitinėms sistemoms, 56 tūkst. raketų SSRS laikais sukurtoms sistemoms „Grad", 24 tūkst. minosvaidžių minų ir kitų sovietinio standartų šaudmenų.

Iki lapkričio „Progress" į ginklų pardavėjo banko sąskaitą pervedė 17 mln. eurų, tačiau iki gruodžio pristatymai taip ir nebuvo pradėti, todėl OTL teko skubiai rašyti atsiprašymo laiškus. Įmonė teisinosi tuo, kad vėluoja ukrainiečių mokėjimai. Vėliau arbitražo teisėjai šį pasiaiškinimą atmetė.

Bandydama paaiškinti vėlavimą, OTL kalbėjo apie sunkumus gaunant eksporto licencijas produktų kilmės šalyje. Serbija tapo viena iš dviejų Europos šalių, kurios tuo metu atsisakė palaikyti sankcijas Rusijai.

Beje, „Progress" atstovai taip ir neatsakė į klausimą, kodėl jie pervedė milijonus nežinomai ginklų parduotuvei. Kaip pažymi FT, tuo metu Kijevas desperatiškai ieškojo ginklų tiekimo šaltinių, kad atremtų Rusijos kariuomenės atakas.

Ginklų parduotuvei atstovavo advokatas iš Kijevo Mykola Karanko. Kaip sužinojo laikraštis, jis anksčiau dalyvavo pasirašant susitarimą tarp „Progress" ir Irako, kuris 2009 metais baigėsi teismo procesu.

Tada vyrui buvo nurodyta sumokėti milijoninę kompensaciją, jis buvo kaltinamas bandymu papirkti ir kišimusi į ginklų tiekimo sutartį.

Vėliau OTL teigė, kad M.Karanko veikė ne jų, o Ukrainos gynybos ministerijos interesais. Bendrovės teigimu, kalbant apie sutarties išsaugojimą, ukrainietis advokatas reikalavo pervesti pinigus neįvardytoms trečiosioms šalims.

Beje, arbitražas atmetė ir šį paaiškinimą, o M.Karanko atsisakė jį komentuoti.

Vienos arbitražo teismas nustatė, kad sutarties pasirašymo metu parduotuvė neturėjo JAV eksporto licencijų.

2024 m. pradžioje OTL įsipareigojo grąžinti gautus 17 mln. ir sumokėti baudas, tačiau vėliau apsigalvojo, o tai privertė ukrainiečius kreiptis į Amerikos teismą.

Galiausiai JAV federalinis teisėjas nurodė OTL grąžinti visą sumą, sumokėti palūkanas ir teisines išlaidas.

Remiantis skaičiavimais, tai sudaro apie 20 mln. eurų.