Francisko Franko šeima liko be dvaro

Metas atsisveikinti

Teismas vienbalsiai patvirtino La Korunjos teismo sprendimą ir galutinai įpareigojo F.Franko šeimą grąžinti dvarą bei jam priklausančias žemes. Teisėjų kolegija atmetė visus diktatoriaus anūkų ir valstybės advokatų skundus dėl 2021 m. sprendimo.

Teismas konstatavo, kad Meiraso dvaras priklauso valstybei ir nuo 1938 m. naudojamas valstybės vadovo reikmėms, panašiai kaip ir El Pardo rūmai Madride.

Todėl šiame pastate gyvenę F.Franko šeimos nariai negalėjo laikyti jo savo nuosavybe bent iki XX a. dešimtojo dešimtmečio, kai valstybės administracija nustojo juo naudotis.

Teismas pažymėjo, kad nėra praėję ir įstatyme numatyti 30 metų, kurie leistų nuosavybę įgyti kitu teisiniu pagrindu bei nėra jokių požymių, jog pastatas būtų praradęs valstybinio turto statusą.

Teismas pažymėjo, kad F.Franko paveldėtojai turtą valdė sąžiningai, todėl, grąžinus Meiraso dvarą valstybei, jiems turi būti atlygintos patirtos išlaidos ir kompensuoti rūmuose atlikti darbai.

Teisėjų teigimu, ši pozicija sutampa su Galisijos parlamento sudarytos ekspertų komisijos išvadomis.

Pastaroji, vertinusi galimybes susigrąžinti Meiraso dvarą, irgi nurodė, kad buvusiems valdytojams turi būti numatyta kompensacija.

Todėl teismas pabrėžė, kad jei ieškinyje buvo pripažintas sąžiningas F.Franko paveldėtojų elgesys ir teisė į kompensaciją, vėliau šios pozicijos keisti negalima.

Pasak teisėjų, atsakovai savo argumentus grindė remdamiesi tokiomis prielaidomis, todėl vėlesnis ieškinio reikalavimų pakeitimas būtų nesąžiningas ir pažeistų jų teisę į tinkamą gynybą.

F.Frankas - Ispanijos generolas ir diktatorius, iškilęs per 1936-1939 m. pilietinį karą. Po nacionalistų pergalės jis įtvirtino autoritarinį režimą ir valdė šalį iki pat savo mirties 1975 m.

F.Franko laikotarpiu politinė opozicija buvo griežtai slopinama, veikė cenzūra, o tūkstančiai režimo priešininkų buvo įkalinti arba priversti palikti šalį.

Meiraso dvaras laikomas svarbiu istoriniu objektu, susijusiu su F.Franko valdymo laikotarpiu.

Meiraso dvaro turtas

2025 m. kovo 11 d. sprendime teismas pabrėžė, kad F.Franko diktatūros laikotarpiu dažnai buvo sunku atskirti, kas priklausė pačiam diktatoriui, o kas - valstybei, nes tuo metu Ispanija veikė kaip „asmeninė autokratija".

Sprendime išsamiai aprašoma Meiraso dvaro istorija. Per pilietinį karą grupė įtakingų vietos gyventojų pastatą nupirko iš rašytojos Emilijos Pardo Bazan (Emilia Pardo Bazan) sūnaus našlės Manuelos Estebanos Kolantes (Manuela Esteban Collantes) ir padovanojo jį F.Frankui.

Vėliau buvo imituotas dar vienas sandoris - dvaras neva tiesiogiai buvo parduotas diktatoriui, nors iš tikrųjų jis buvo parduotas anksčiau, o sutartyje numatyta pinigų suma taip ir nebuvo sumokėta.

Teismas patvirtino ankstesnių teismų sprendimus ir pripažino negaliojančiu visą tuomet vykusį Meiraso dvaro dovanojimo bei pardavimo procesą.

Jis atmetė F.Franko šeimos argumentą, kad jie galėjo įgyti šį turtą, nes ilgai jį valdė, pabrėždamas, jog Meiraso dvaras niekada neprarado valstybinio turto statuso.

Kitame teismo procese valstybė susigrąžino 559 dvare likusius turto objektus, nes pirminiame ieškinyje buvo nagrinėjama tik paties pastato nuosavybė, neapimant jame esančio turto.

Meiraso dvaras (Pazo de Meiras) - pilį primenantis dvaras Galisijoje, šiaurės vakarų Ispanijoje, Sada miestelyje La Korunjos provincijoje.

XIX a. pabaigoje jį pasistatė rašytoja E.P.Bazan, o 1938 m. dvaras buvo perduotas diktatoriui F.Frankui ir tapo jo vasaros rezidencija.

Pastatas su trimis bokštais, apsuptas žalumos ir iškilęs virš pakrantės, primena nedidelę tvirtovę.

Nors ilgą laiką dvaras priklausė F.Franko šeimai, jis buvo pripažintas saugotinu kultūros paveldo objektu ir tam tikromis dienomis turėjo būti atveriamas lankytojams.

Šiuo metu Ispanijos valdžia siekia jį paversti atminties vieta, skirta diktatūros laikotarpiui pažinti.