1 nuotr.Dauguma Estijos gyventojų pritaria tam, kad būtų sugriežtinti reikalavimai darbuotojams iš užsienio, ir su nerimu vertina didėjančią darbo jėgos migraciją, rodo „Norstat" sociologijos tarnybos atlikta apklausa.
Remiantis apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti balandžio 2 d., paaiškėjo, kad didžioji dauguma Estijos piliečių vertina nekontroliuojamą užsienio darbo jėgos antplūdį kaip keliantį grėsmę ekonomikai ir saugumui.
85 proc. respondentų mano, jog užsieniečiams turėtų būti taikomi tokie patys kalbos mokėjimo ir kvalifikacijos reikalavimai kaip vietos gyventojams. 82 proc. respondentų pritaria tam, kad taksi vairuotojai ir kurjeriai privalo mokėti estų kalbą ne žemesniu kaip B1 (vidutiniu) lygiu.
Tiek pat respondentų teigė, kad į šalį atvykstantys darbuotojai turėtų per tam tikrą laiką išmokti estų kalbą.
Rezultatai parodė, jog estai aiškiai atskiria migraciją iš ES ir iš trečiųjų šalių. 37 proc. respondentų pritaria darbo jėgos iš ES atvykimui, 52 proc. pasisako prieš.
Kalbant apie darbuotojus iš trečiųjų šalių, tik 19 proc. pritaria jų pritraukimui, 71 proc. tam prieštarauja. 76 proc. respondentų yra įsitikinę, kad įdarbinant turėtų būti teikiama pirmenybė ES, o ne trečiųjų šalių piliečiams.
Apklausa atskleidė susirūpinimą dėl darbo jėgos iš užsienio poveikio darbo rinkai. Daugiau nei pusė dalyvių (53 proc.) mano, kad užsieniečių antplūdis neigiamai veikia darbo užmokesčio lygį, 47 proc. teigia, kad tai apsunkina darbo paiešką.
Be ekonomikos, aktualus yra ir saugumo klausimas: 58 proc. piliečių įsitikinę, kad darbo jėga iš trečiųjų šalių yra potenciali grėsmė valstybės saugumui.
Pagrindiniu darbo jėgos trūkumo problemos sprendimu dauguma apklausos dalyvių (65 proc.) mato automatizavimą ir inovacijas. Tik 14 proc. pasisako už aktyvesnį užsieniečių pritraukimą.
