1 nuotr.ES penktadienį uždraudė Kinijos įmonėms dalyvauti viešuosiuose medicinos įrangos pirkimuose, kurių vertė viršija penkis milijonus eurų, taip atsakydama į Pekino nustatytus apribojimus patekti į savo rinką.
Naujausias sprendimas, priimtas tarp 27 valstybių bloko ir Kinijos tvyrant įtampai prekybos srityje, galioja įvairioms sveikatos priežiūros prekėms, pradedant chirurginėmis kaukėmis ir baigiant rentgeno aparatais, kurių rinkos vertė ES siekia 150 mlrd. eurų.
„Šiomis priemonėmis siekiame sudaryti vienodas sąlygas ES įmonėms“, – sakė bloko prekybos komisaras Marošas Sefčovičius.
„Mes ir toliau esame pasiryžę palaikyti dialogą su Kinija, kad išspręstume šiuos klausimus.“
Europos Komisija išplatino pareiškimą, kuriame nurodė, kad šis žingsnis buvo „atsakas į tai, kad Kinija nuo seno neleidžia į Kinijos viešųjų pirkimų sutartis įtraukti ES pagamintų medicininių prietaisų“.
Briuselio teigimu, Kinijoje sudarant bemaž 90 proc. medicinos prietaisų viešųjų pirkimų sutarčių ES įmonių atžvilgiu „buvo taikomos atmetimo ir diskriminacinės priemonės“.
Be to, kad Kinijos įmonėms bus uždrausta dalyvauti svarbiausiuose valstybiniuose pirkimuose, iki 50 proc. bus ribojamas ir „Kinijos indėlis į konkursą laimėjusius pasiūlymus“, paaiškino Briuselis.
Per pastaruosius trejus metus Briuselis ir Pekinas įsivėlė į konfliktą keliuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant elektromobilius, geležinkelių pramonę, saulės baterijas ir vėjo turbinas.
Sprendimas dėl medicinos prietaisų priimtas tuo metu, kai išaugo įtampa ir prekybiniuose santykiuose su Donaldo Trumpo valdomomis Jungtinėmis Valstijomis, kurios įvedė papildomus muitų mokesčius importui iš viso pasaulio, įskaitant Europą.
Pastaraisiais metais ES nusprendė laikytis griežtesnės prekybos pozicijos ir priėmė platų teisės aktų arsenalą, kad geriau apsaugotų savo įmones nuo nesąžiningos konkurencijos.
2024 m. balandį komisija pradėjo tyrimą dėl Kinijos medicinos prietaisų viešųjų pirkimų – pirmąjį tokio pobūdžio tyrimą, vykdomą pagal naują mechanizmą, kurį ES pristatė 2022 m., siekdama įgyti daugiau galimybių dalyvauti užsienio valstybių viešųjų pirkimų konkursuose.
Po metus trukusių derybų komisija, 27 valstybių narių vardu tvarkant prekybos politiką, pareiškė, kad derybose su Kinija jai nepavyko pasiekti jokios pažangos.
„Šia priemone siekiama paskatinti Kiniją nutraukti ES įmonių ir ES pagamintų medicinos prietaisų diskriminaciją ir elgtis su ES įmonėmis taip pat atvirai, kaip ES elgiasi su Kinijos įmonėmis ir produktais“, – pareiškė Briuselis.
„Dvigubi standartai“
Tuo tarpu Kinija suskubo pažerti kritikos Europos Sąjungai dėl šio sprendimo, pareikšdama, kad blokas taiko „dvigubus standartus“ ir apkaltindama jį „protekcionizmu“.
„ES visada gyrėsi, kad ji yra atviriausia rinka pasaulyje, tačiau iš tikrųjų ji palaipsniui pereina prie protekcionizmo... Tai tipiškas dvigubų standartų atvejis“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Guo Jiakunas.
