Emigrantai po truputį grįžta namo

Tiesa, tąkart respondentai pasigedo informacijos, kodėl gi grįžti į Tėvynę verta. Taigi 2021-aisiais startavo iniciatyva, pavadinimu „Gal į Lietuvą?". „Vakaro žinios" domėjosi, kas pasikeitė per tuos keletą metų.

Domisi darbo galimybėmis

Iniciatyvos „Gal į Lietuvą?" koordinatorė Agnė Skučaitė-Leonavičienė teigė, kad pagrindinis šio projekto tikslas - pristatyti užsienyje gyvenantiems lietuviams karjeros galimybes, darbo rinkos pokyčius ir suteikti reikiamą informaciją, kaip pasirengti grįžimui į Lietuvą.

„Drauge su kolege Egle Martinkėniene šiuo metu esame šios iniciatyvos koordinatorės. Praėjusiais metais pavyko gerokai išplėsti partnerių tinklą Lietuvoje ir užsienyje. Viena iš priežasčių - temos aktualumas.

Svarbios kelios mūsų veiklos kryptys: informavimas, kad grįžimui svarbu ruoštis iš anksto - tai turi įtakos sėkmingai integracijai, antra - užsienyje gyvenančio ir studijuojančio lietuvių jaunimo informavimas apie darbo galimybes Lietuvoje, perspektyvių verslo sektorių, paklausiausių specialistų ir jų įgūdžių pristatymas. Glaudžiai bendradarbiaujame su Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga ir kitomis organizacijomis. Dėl to vien pernai 48 proc. visų susitikimų buvo skirta būtent užsienio lietuvių jaunimo auditorijai", - pasakojo A.Skučaitė-Leonavičienė.

Pasak jos, labai svaria tema išlieka grįžtančiųjų į regionus galimybės. Iniciatyvos koordinatorės, kartu su kolegomis iš Užimtumo tarnybos bei savivaldybių atstovais organizuoja informacinius renginius jau grįžusiems lietuviams. Informacijos paiešką palengvina ir skaitmeninis įrankis „Lietuvos regionų žemėlapis". „Jis suteikia galimybę lengvai atrasti svarbiausius kiekvienos savivaldybės rodiklius, pradedant nuo to, kokie didžiausi darbdaviai, iki to, kiek kainuoja būsto nuoma, kiek yra sporto klubų ar kurios mokyklos pasirengusios priimti lietuviškai nekalbančius vaikus", - aiškino minėtos iniciatyvos koordinatorė Agnė.

Paklausta, ar žmonės būna jau tvirtai apsisprendę grįžti į Lietuvą; kokie klausimai jiems neaiškūs, su kokiais darbo iššūkiais susiduria grįžę ir panašiai, A.Skučaitė-Leonavičienė tikino, kad vieno atsakymo nėra, nes kiekvieno žmogaus ir jo šeimos grįžimo aplinkybės skiriasi. Ji akcentavo, kad, preliminariais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. į Lietuvą sugrįžo daugiau nei 18 tūkst. piliečių. Užimtumo tarnyboje pernai užsiregistravo 3154 lietuviai, nurodę, kad grįžo iš užsienio. 3092 iš jų įgijo bedarbio statusą, 62 nurodė, kad yra užimti. Šie duomenys rodo, kad pagalbos įsidarbinti prireikia ne tokiai didelei grupei asmenų.

„Svarbu paminėti, kad jau antrus metus Užimtumo tarnyboje teikiamos kontaktinės konsultacijos grįžimo tema visoje Lietuvoje be išankstinės registracijos. Vien pernai šia galimybe pasinaudota 480 kartų. Dažnai užsuka pasiklausti rūpimų dalykų atostogų metu sugrįžę tautiečiai arba atvyksta jų artimieji. Labiausiai rūpimi klausimai susiję su darbo galimybėmis konkrečiame regione, kvalifikacijos pripažinimu, reikiamų dokumentų iš užsienio pateikimo tvarka", - pasakojo pašnekovė.

Grįžimo priežasčių daug

Valstybinės duomenų agentūros statistika rodo, kad 2025 m. daugiausia piliečių grįžo iš šalių, kuriose įsikūrusios didžiausios lietuvių bendruomenės: Jungtinės Karalystės (7429 asmenys), Norvegijos (2119), Vokietijos (1680), Airijos (1345) ir Nyderlandų (880).

Iniciatyvos „Gal į Lietuvą?" koordinatorė A.Skučaitė-Leonavičienė teigė, kad pagrindinės tautiečių grįžimo į Lietuvą priežastys: noras, kad vaikai pradėtų ar tęstų mokslus lietuviškose mokyklose; pensinis amžius; noras būti arčiau artimųjų; gerėjanti mūsų šalies ekonominė situacija; palankesnės sąlygos nekilnojamajam turtui įsigyti; arba jau gauti geresni darbo pasiūlymai Lietuvoje.

„Pastebima, kad daugiausiai grįžta darbingo amžiaus lietuviai, norintys įsikurti, sukurti savo namus čia, turintys planų pradėti savo verslus.

Susitikimuose regioniniuose Užimtumo tarnybos klientų skyriuose sugrįžusieji lietuviai dalinasi patirtimi, kad po 10-15 ar daugiau metų sugrįžus į gimtas vietas viskas labai pasikeitę, todėl patirtys prilygsta tarsi persikėlus į naują šalį, - pasakojo A.Skučaitė-Leonavičienė. - Lengviau tiems, kurie Lietuvoje turi išlaikę artimus ryšius su draugais ir giminaičiais. Integracijos sunkumų dažnai patiria tėveliai, kurių vaikai nekalba ar sunkiai kalba lietuviškai, ypač jei tai vyresnių klasių mokiniai. Prireikia laiko vaikams adaptuotis, mokymasis prilygsta tarsi įgusti kalbėti dar viena užsienio kalba."

Nepamirštame, kad esame lietuviai

Iniciatyvos „Gal į Lietuvą?" koordinatore Agnė dirba pustrečių metų ir prisipažįsta nė negalėjusi įsivaizduoti, kas ši veikla suteiks galimybę sutikti tiek daug nuostabių žmonių. „Turime be galo gražių bendruomenių, lituanistinių mokyklų iniciatorių, profesionalų, garsinančių mūsų šalį ir jaunimą - fantastiškai šiltą ir kūrybingą", - šypsojosi ji.

Daugybė aktyvių žmonių svetur skiria savo laiko savanoriškoms veikloms: telkia bendruomenes, palaiko lietuvišką kultūrą, tradicijas, moko vaikus lietuvių kalbos ir išlaiko glaudžius ryšius su Lietuva.

„Su kolege Egle nuolat kartojame, kad mūsų darbe svarbiausia - žmonės, galime būti vieni kitiems raktais, padedantys atrasti naujas galimybes, svarbią informaciją ir pagalbą, kai jos labiausiai reikia. Siekiame, kad kilus klausimui „Gal į Lietuvą?" žmogus žinotų, nuo ko pradėti", - teigė A.Skučaitė-Leonavičienė.

Skaičiai

*2025 m. Užimtumo tarnyboje registravosi 3,1 tūkst. iš užsienio grįžusių asmenų. Iš jų - 59 proc. vyrų ir 41 proc. moterų. Pagal amžių, daugiausia - 24-50 m. (72 proc.), vyresni nei 50 metų sudarė 22 proc. ir iki 24 metų - 6 proc.

*Daugiausia emigrantų (63 proc.) kreipėsi didmiesčiuose. Daugiausia - Šiauliuose (270 asmenų), Vilniuje (230), Kaune (190), Panevėžyje (170). Iš mažesnių miestelių daugiausia besiregistruojančių buvo Šilutėje (190) ir Kėdainiuose (90).

*Pagal išsilavinimą, 44 proc. emigrantų neturi profesinio pasirengimo, 38 proc. turi profesinį išsilavinimą ir 18 proc. - aukštąjį.

*Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad grįžimas į darbo rinką ne visiems vienodas. Per 12 mėnesių nuo registracijos Užimtumo tarnyboje įsidarbino daugiau nei pusė grįžusiųjų - 1871 klientas (tai sudaro 53,7 proc.). Iš jų - 450 pradėjo dirbti aukštos kvalifikacijos darbus, 318 pasirinko savarankišką veiklą ar verslo kūrimą. Grįžusieji įsidarbina apdirbamosios gamybos, didmeninės bei mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonėse. Dalis jų pasirenka statybų, administravimo, aptarnavimo paslaugų teikimo ar sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektorius.

Šaltinis - Užimtumo tarnyba